Kam žmogui duota vaizduotė? (Mickevičius, Radauskas)

Vaizduotė – gebėjimas įsivaizduoti, fantazuoti. Žinoma, toks gebėjimas vertinamas prieštaringai. Gali pasirodyti, jog žmonės, apdovanoti lakia vaizduote, per daug fantazuoja, nemoka priimti realybės. Vis dėlto fantazija yra brangi vertybė, nes kartais ji tampa vienintele atrama žmogui, bandančiam atgaivinti brangiausius prisiminimus, atsiriboti nuo žiaurumo.
Žmogus, apdovanotas lakia vaizduote, geba iš prisiminimų prikelti praeitį. Žmonės dažnai prisimena svarbiausius gyvenimo įvykius, brangiausias akimirkas, su nostalgija prisimena praradimus. Vaizduotė, kuri pažadina atmintį, kai kuriems būna gyvybiškai svarbi, nes prisiminimai yra visa, kas liko, visa, kas liudija brangią praeitį. Viena labiausiai žmogų sukrečiančių patirčių yra tėvynės praradimas. Lietuvos istorijoje buvo ne vienas laikotarpis, kai ne savo noru tėvynę paliko daug žymių žmonių, inteligentų, rašytojų. XVIII a. pabaigoje Lietuva pateko į carinės Rusijos sudėtį. XIX a. pradžioje ėmė kurtis anticarinės studentų draugijos – Filomatų, Filaretų, Šubravcų. Tokiai draugijai priklausė XIX a. poetas romantikas Adomas Mickevičius. Susekus draugijos veiklą, A. Mickevičius buvo ištremtas be teisės grįžti. Tremties lyrikoje atsiranda ryškus ilgesio tėvynei motyvas. Kaip teigė pats poetas, ilgesys virto dramatiška, lėtine liga. Vienintelis būdas grįžti į tėvynę - ją susikurti iš prisiminimų. Tokiu atveju gelbėja tik vaizduotė. Adomo Mickevičiaus lyrinis subjektas – klajūnas, matantis, girdintis Lietuvą net ten, kur jos nėra. Sonete ,,Akermano stepės“ iš rinkinio ,,Krymo sonetai“ soneto žmogus keliauja Akermano stepėmis. Jis įsiklauso tyloje ir jam pasigirsta garsai iš Lietuvos: skrendančios gervės, kurių nė sakalo akis neįžiūrėtų, smilgoje besisupantis žiogas, žaltys, slidžia krūtine braukiantis per žolę, rodos, net balsus išgirsti galėtų. Lyrinis subjektas suvokia, kad, deja, vaizduotės kuriami vaizdiniai tėra iliuzija, ir su neviltimi taria: ,,Važiuojam, nieks nešaukia.“ Šiame sonete vaizduotės sužadinti prisiminimai tokie ryškūs, jog atrodo lyg tikri. Poemoje ,,Ponas Tadas“ kuriamas poetizuotas Lietuvos vaizdinys. Vaizduotė jį kuria tokį įstabų, kokio galbūt ir nebuvo. Vaizduojama gamta: miškingos kalvos,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!