Kam žmogui duota vaizduotė

Visų pirma, nevaržoma, nepažabojama vaizduotė net ir pačiu beviltiškiausiu metu įgalina žmogų kurti grandiozinius planus, vizijas. Be pastarųjų mūsų visuomenė neišvengiamai patirtų žlugdančią stagnaciją, visos tautos būtų priverstos kapituliuoti pries klastingąją apatiją, rezignaciją. Štai jau didis Baroko epochos poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, pripažintas poetu laureatu, savo odėse išaukštino vaizduotės paskatintą nuolatinį judėjimą pirmyn, jį suvokė kaip keitimosi ir atsinaujinimo galimybę. Kalbėdamas apie tai, prisimenu jauniausios lietuvių rašytojų kartos atstovą (gimė 1973 m.), prozininką ir dramaturgą, talentingiausią nepriklausomybės laiko debiutantą, gerbiamą kino ir teatro režisierių Marių Ivaškevičių. Sigitas Parulskis inovatyvią rašytojo kūrybą apibūdino taip: ,,M. Ivaškevičiui labai patinka žaisti ne tik karą, kur kas labiau jam patinka žaisti kalba, žaisti metaforomis.“ Savo modernioje pjesėje ,,Madagaskaras“ rašytojas nuvainikavo tobulėjimą stabdančius tautos mitus ir stereotipus, išaukštino utopinį mąstymą, kurį būtent ir ,,įteisina“ vaizduotė. Pjesėje vaizduojami vos tik užgimusią lietuvybę siekiantys išsaugoti tuometiniai Lietuvos intelektualai – literatūros klasikai Salomėja Nėris (Salė), Juozapas Albinas Herbačiauskas (Gerbutavičius), Vincas Mykolaitis-Putinas (Dainius) ir kiti. Bandymai išsaugoti tautą tarsi virsta oratorinio meno varžybomis, kurių centre – besisukanti grandiozinių ,,idėjų karuselė“. Štai Kazimieras Pokštas (prototipas – tuometinės Lietuvos geopolitikas Kazys Pakštas) primena tragikomiškąjį ispanų rašytojo Migelio de Servanteso pavaizduorą riterį Don Kichotą, įtikėjusį savo beprotiška vizija ir pasiryžusį stojiškai kovoti su vėjo malūnais. Kazimieras Pokštas, pasitelkęs lakią vaizduotę, savajį sumanymą, kaip apsisaugoti nuo grėsmingų kaimyninių tautų, atskleidžia Oskarui, ,,televizionieriui“ ir lietuvių ambasadoriui Paryžiuje. Pokštas sako, kad būtina tautiečius sutelkti masinei, planingai emigracijai ,,į naująją ateitį, į kitą pažadėtąją žemę“, į egzotinę salą Afrikoje, kur būtų galima sukurti ,,atsarginę tėvynę“. Jis tarsi įtikėjęs anglų humanisto Tomo Moro ,,Utopija“ mano, jog taip pavyks įgyvendinti idealios, harmoningos visuomenės, išsivadavusios iš gresiančio totalitarizmo gniaužtų, idėją. Grįždamas į šių laikų visuomenę, norėčiau pasakyti, jog šioje likvidžioje modernybėje vyrauja komercinė populistinė kultūra, kuri žmones, atrodo, tik ir bando paversti mechaninėmis kapitalizmo dalimis. Įsigalėjęs pramogų pasaulio kultas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!