Kalendorinių apeigų dainos Lietuvoje

Tautosaka- tradicinis sakomo ar dainuojamo žodžio menas. Jam priklauso dainos ir raudos,pasakos,sakmės,padavimai, anekdotai, oracijos, patarlės ir priežodžiai, mįslės ir minklės, greitakalbės, skaičiuotės, gamtos garsų pamėgdžiojimai, užkalbinėjimai, maldelės, šūksniai ir dar kitų žanrų kūriniai.
Labai reikšmingą tradicinės valstiečio kultūros dalį sudaro kasmetiniai,dar vadinami kalendoriniais, papročiai ir apeigos. Didelė išmintis- kasdienybę nuolat rengti vis kitais apdarais. Dar labiau dienų tėkmę išskirdavo šventės. Senovėje jos pažymėdavo kuo nors nepaprastą laiką: ilgiausią naktį, saulėgrąžą, žiemos pabaigą,pavasario pradžią, ilgiausią dieną ir t.t. Lietuvai tapus krikščioniška kraštu , šventės apsidengė nauja ideologine skraiste, nors daugelio senųjų papročių prasmė išliko beveik nepakitusi.
Kasmetiniai papročiai ir apeigos- tai marga įvairių veiksmų,būsenų visuma,suderinta su gamtos ir darbų kalendoriumi. Pavyzdžiui , artėjant žiemai, per adventą,kai pailgėdavo vakarai, žmonės, užbaigę laukų darbus, triūsdavo namie: verpdavo, virves vydavo, plunksnas plėšydavo ir t.t. Atsirasdavo laiko ir daugiau pabendrauti, įvairių pramogų prasimanyti. Ypač jaunimas trokšdavo sueiti, pavakaroti, pažaisti. Bet kai nuo šalčio ir sniego apmirdavo augmenija, kai artėjo lemtinga riba: senųjų metų pabaiga, naujųjų pradžia, valstiečiui rūpėdavo ne tik pramogos. Kaimo žmogui rūpėjo, kad ateinantys metai būtų geri. Jis laikėsi įvairių draudimų, šiuo, jo manymu pavojingu metu. Antai per Kūčias būdavo draudžiama malti, malkas skaldyti, kad vasarą nebūtų audrų su perkūnijomis. Valstietis rūpindavosi ir mirusiais, kviesdavo vėles pasivaišinti. Naujųjų metų išvakarėse stengdavosi užsitikrinti santarvę šeimoje ir draugiškus santykius su kaimynais. Dėl to kurdavo pirtį ir užmesdavo liepų ant ugnies. O kur dar Kalėdų, Trijų Karalių ir taip dar daug daug...Paminėjau tik kelis mažmožius iš žiemos ciklo papročių bei apeigų.
Norint juos visus aprašyti, jų visų etnografinį margumą, reikėtų ištisos knygos. Pažymėtina, kad kiekvienas laikotarpis , kiekviena šventė turėdavo tik jai vienai būdingų bruožų,taip pat dainų. Štai per Užgavėnes vaikai, jaunimas, jaunavedžiai važinėdavosi po kaimą su rogėmis, kad linai gerai augtų. Per Jurgines dainomis prašydavo šventojo Jurgio atrakinti žemę, išleisti „žolelę šilkinę“, „raselę meduotą“.
Ir taip per kiekvieną šventę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!