Pirmieji žydai atkeliavo į Lietuvą 14 amžiuje, pasinaudoję Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino kvietimu Vakarų Europos pirkliams ir amatininkams atvykti į mūsų kraštą. Jie garsėjo kaip puikūs pirkliai ir amatininkai, todėl Lietuvos kunigaikščiai buvo suinteresuoti juos čia įkurdinti. Savo padėčiai krašte užsitikrinti tiek Vakarų Europoje, tiek ir Lietuvoje žydai gaudavo valdovų privilegijas. Pirmąsias privilegijas atskiroms žydų bendruomenėms Lietuvoje suteikė Vytautas Didysis. 1507 m. Žygimantas Senasis, patvirtindamas Brastos žydų privilegiją, padarė ją bendrą visai Lietuvos žydų bendruomenei.
1918 m. žydai palaikė atsikuriančią Lietuvos valstybę. Jie tarnavo Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo kovose už Lietuvos Nepriklausomybę. Veikė Žydų karių savanorių, dalyvavusių nepriklausomybės kovose, sąjunga. Lietuvos nepriklausomybę gynė apie 3 tūkst. žydų karių. Vienas jų – dviejų Vyčio Kryžių kavalierius, karys savanoris Volfas Kaganas, kuriam Balbieriškio miestelyje atidengta atminimo lenta. Žydai labai greitai suprato, kad kuriama Lietuvos valstybė bus demokratinė respublika. Jiems reikėjo būtent demokratinės respublikos ir jie kūrė valstybę ir sau, ir visiems. Politiniame Lietuvos gyvenime žydai taip pat buvo aktyvūs, dalyvavo seimų ir miesto savivaldybių rinkimuose. Seimuose žydai sudarė atskirą frakciją, svarstė visos Lietuvos problemas balsuodami, aktyviai pasisakydami ne tik apie tai, kas tiesiogiai susiję su žydais, bet apskritai su visa valstybe ir jos demokratiniu vystymusi.
Žydų bendruomenės gyveno įvairiuose miestuose bei miesteliuose. Kaunas, iki 1940 metų buvo Lietuvos žydų sostinė. Kaune prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno daugiau kaip 30 tūkst. žydų, jie sudarė apie 20 proc. gyventojų. Žydai įvairiose sferose prisidėjo prie Lietuvos klestėjimo. Tarpukario Lietuvoje žydai tradiciškai vertėsi prekyba ir amatais. Kiekviename miestelyje buvo žydų krautuvėlių ir dirbtuvėlių, pavyzdžiui, žydų merginos užsiimdavo rankdarbiais, buvo parduotuvėlės, kuriose buvo galima įsigyti užsienietiškų žurnalų su mezgimo, siuvinėjimo raštais. Kadangi Kaunas teikė palankesnes sąlygas verslui, žydų šiame regione daugėjo. Iš 14 tarpukario Kauno tekstilės įmonių, 12 priklausė žydams. Jie Kaune įsteigė žinomus kojinių fabrikus „Kotton“, „Silva“; gumos dirbinių įmones „Guma“ bei „Inkaras; šokoladų ir saldainių fabriką „Tilka“; 1918-1940...
Šį darbą sudaro 675 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!