Kalendorinės ir religinės šventės

Dažnai mėgstama sakyti, kad Lietuva – dainų kraštas, kad beveik kiekvienas lietuvis dainininkas. Tų žodžių teisingumą rodo didžiulis Lietuvos kalbos ir literatūros instituto Tautosakos rankraštynas, kuriame saugoma apie 400 tūkstančių iš liaudies užrašytų dainų. Mėgstama cituoti įvairių tautų mokslininkų, rašytojų, bei šiaip kultūros veikėjų entuziastingus atsiliepimus apie mūsų liaudies dainas. Tačiau apie žmones, kūrusius ir iš kartos į kartą perdavusius šitą didžiulį turtą, mes beveik nieko nežinome. Mažai težinome ir apie pasakų, sakmių bei kitų tautosakos žanrų kūrėjų ir saugotojų.
Lietuvių liaudies dainos yra skirstomos į grupes, tai darbo, vestuvių, meilės, šeimos gyvenimo dainos ir dar daugiau. Prie šių grupių priskiriamos ir kalendorinės šventės. Paprastai senoviniai lietuvių liaudies papročiai ir apeigos skirstomos į tokias pagrindines grupes: darbo, šeimos, bendruomeninės, kalendoriaus. Tačiau neretai vieną ar kitą paprotį sunku priskirti kuriai nors grupei. Pavyzdžiui, Joninės(Rasos šventė) yra ir kalendorinė, ir šeimos šventė(Jono vardadienis). Darbo grupės papročiai daugiausia atspindi svarbiausius lietuvių verslus – žemdirbyste ir gyvulininkystę. Šeimos papročiai susiję su šeimos įvykiais – vardynos, vestuvės, laidotuvės. Bendruomeniniams papročiams būdingiausia yra bendruomenės (kaimo) narių savitarpio pagalba, solidarumas, parama patekusiam nelaimėn. Kalendoriniai papročiai ir apeigos atliekamos nustatytomis metų dienomis, t.y. per įvairias kalendorines šventes. Dauguma XIX-XXa. I pusės lietuvių švenčių dar nemažai išlaikė senųjų liaudies kalendorinių papročių ir apeigų bruožų.
Dar visai neseniai apie daugelį kalendorinių švenčių kalbėjome kaip apie atgyveną, turinčią išnykti. Manyta, kad pagrindine Kučių, Kalėdų, Verbų, Velykų šventimo priežastis yra žmonių religingumas. Šitaip manantys nesuvokė arba nenorėjo suvokti, kad prie šventinio Kūčių ar Velykų stalo sėsdavosi ir didelė dalis nelaikančių savęs religingais.
Kuo arčiau žiema, tuo niūresnės dienos. Nespėja išaušti ir vėl temsta. Gamta apmirė ir sustingo laukime. Keistas jausmas apima žmones, atrodo, kad saulė nusileis ir daugiau nepasirodys. Bepigu mums, žinantiems, kas darosi gamtoje, stebėti viską ramia širdimi. Tik nujausti galime, kaip turėjo elgtis pirmykštis žmogus, norėdamas susigrąžinti saulę. Jau lapkričio pabaigoje žmonės pradėdavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!