Kalbos raida skaidrės

Kalbos pradžia... Kalbos raida • Nors vaikai pirmais gyvenimo metais nepradeda naudoti kalbos (tik pirmų metų pabaigoje ima tarti pirmus žodžius), daugelis raidos psichologų laikosi nuomonės, kad kalbos raida plačiąja prasme prasideda nuo pat gimimo. • Nuo pat gimimo kairioji smegenų pusrutulio dalis (bent jau pas daugelį naujagimių) pradeda diferencijuotis tokiu būdu, kad būtų pasirengęs priimti ir produkuoti kalbą. Kalbos raida • Mažų kūdikių smegenys tampa pasirengę atpažinti tarp įvairių garsų tokius garsus, kurie yra žmogaus kalbos fonemos. • Kūdikiai pirmenybę teikia kalbos garsams ◦ iki 6 mėn gali girdėti skirtumus naudojamus visose kalbose ◦ po 6 mėn pradeda girdėti tik skirtumus naudojamus gimtojoje kalboje • Be to, kūdikių elgesys irgi atrodo iš anksto parengtas reagavimui į kalbą. • Atrodo kad kūdikiai sąmoningai, apgalvotai klausosi kalbos garsų ir nepaprastai džiaugiasi, kai suaugę kalba tiesiogiai su jais Universalios žmonių kalbos charakteristikos Fonemos –tai balsės ir priebalsės. Žodis „fonema“ reiškia „balsas, garsas. Fonemos – mažiausi garsai, kuriuos galima jungti, kad gautųsi kalbos žodžiai, galintys keisti kalbos prasmę. Fonema - nebūtinai raidė (anglų kalboje 26 raidės ir 40 fonemų). Tačiau pačios savaime fonemos nėra prasmingos. Morfema - mažiausias prasmingas kalbos vienetas. Morfemos - tai ir priešdėliai, priesagos. Žodžiai sudaromi iš vienos ar daugiau morfemų. Žodžiai jungiami į sakinius pagal sintaksės taisykles. Reikia atsižvelgti ir į semantiką (tai yra, koks žodis su kokiu gali būti derinami pagal prasmę, ne tik pagal gramatikos taisykles). Fonemos • Kalbos suvokimas ◦ Tyrimai rodo, kad jau 1 mėn. amžiuje kūdikiai gali skirti garsus. ◦ Skirtingose kalbose naudojami skirtingi fonemų rinkiniai. ◦ Pirmiausia vaikas mokosi ir praktikuojasi naudotis visomis fornemomis bet palaipsniui pradeda naudoti tik tas fonemas kurios naudojamos toje kalboje, kurią jis girdi . ◦ Galiausiai, vaikai praranda sugebėjimą skirti nenaudojamas fonemas. Kalbos raida                                      • Pats pirmasis garsų kompleksas, kurį kūdikis naudoja vos gimęs, yra riksmas. Tokiu refleksinio pobūdžio garsu jis reaguoja į kiekvieną nemalonų išorinio dirgiklio sukeltą poveikį. • Vaiko verkimas yra pirmas vaiko kalbos naudojimas. • Verkimas prasideda kaip refleksas ir reiškiasi kaip pagrindinis būdas pranešti apie diskomfortą ir distresą. Kalbos raidos etapai Mėnuo Kalbos charakteristikos 2 Vogravimass Garsai iš balsių 4 Čiauškėjimas/gugavima Priebalsiai/balsiai 10 Čiauškėjims Gimtosios kalbos garsai 12 Vieno žodžio stadija 24 Dviejų žodžių stadija 24 + Sakiniai Pirmi garsai • Vogravimas – garsai iš balsių- pradedami tarti 2-4 mėn. amžiuje • Čiauškėjimas/gugavimas – tų pačių garsų pastovus kartojimas. Garsai sudaryti iš priebalsių ir balsių - pradedami tarti tarp 4 ir 6 mėn. Tai primena kalbą, bet garsai neprasmingi • Visame pasaulyje pirmieji vaikų ištarti garsai yra tie patys: "a", "e", "o", vėliau- tokios pat priebalsės "m", "d", "b", "n", "v" ir "t". Čiauškėjimo/gugavimo stadija • Čiauškėjimo laikotarpiu kūdikis taria visus garsus, kuriuos tik galima aptikti žmonių kalboje, artikuliacija tokia gausi, kokios nėra jokioje gyvoje kalboje. • Pereinant iš čiauškėjimo į kalbėjimo stadiją, į garsų virtimą fonemomis, didelė dalis tos artikuliacinės kalbos dingsta. • Iš pradinio gausesnio skiriamų fonemų kiekio lieka girdimos suaugusiųjų gimtosios kalbos fonemos. Jos galutinai fiksuojasi pirmųjų metų pabaigoje. • Dingsta ir tie garsai, kurie bendri čiauškėjimui ir gimtajai kalbai, ir kuriuos, pereidamas į foneminę kalbą, vaikas su dideliu vargu turi iš naujo išmokti (gomurinius, pučiamuosius, sklandžiuosius garsus). Čiauškėjimo/gugavimo stadija • Maždaug 10 mėnesių kūdikis praranda apie du trečdalius savo 6 mėnesių foneminių gebėjimų. • Pavyzdžiui, pusės metų vaikas geba skirti retas fonemas, kurių, be pačių indėnų (jos paimtos iš jų kalbos), daugiau niekas neskiria ir kurių greitai ir daugiau niekada nebeskirs jis pats • Net kurti vaikai gali vograuti ir čiauškėti • 8-11 mėn. vaikai ima taikyti intonaciją, kokia būdinga jų gimtojoje kalboje Pirmi žodžiai, ir dar daugiau • Apytikriai 1 metų amžiuje vaikai taria pirmus žodžius, paprastai susidedančius iš priebalsių ir balsių porų, pvz : “tete”, “mama” , “baba” ir t.t.. • 2 metų amžiuje, vaikų žodynas – keli šimtai žodžių • 6 metų amžiuje, vaikų žodynas – apie 10,000 žodžių . • Kai kurių vaikų žodynas labiau referentinis, t.y., turi žodžių daiktams, asmenims ar veiksmams pavadinti • Kiti vaikai naudoja ekspresyvų stilių, taiko jį norų, emocijų, tvirtinimų pateikimui, naudojantis vienu žodžiu. Pirmi žodžiai, ir dar daugiau • Vienerių metų amžiaus vaikai kartais taria garsus ("tiradą"), panašius į ištisus sakinius, bet jais nėra siekiama ką nors perduoti, tie garsai vadinami ekspresyviu žargonu. • Vaikai tai pat sukuria jiems prasmingus žodžius, kurių žodyne nėra. Kai vaiko privatus žodynas aplinkiniams suprantamas, tokie "nežodžiai" gali būti laikomi prasmingais žodžiais. Etapai Pirmi žodžiai, ir dar daugiau • Greitas žodžių atitaikymas objektams pavadinti ◦ Naujų žodžių priskyrimas, sujungimas su tuo, ką jie reiškia, padeda suprasti naujo žodžio prasmę. ◦ Tėvai kreipia dėmesį į tai, kuo susidomi vaikas, ir pateikia informaciją apie dėmesį patraukusį objektą. ◦ Jei nepažįstamas žodis sakomas esant jau kitiems pažįstamieme objektams, tai naujas žodis turi būti apie objektą, kuris dar neturi pavadinimo. ◦ Pavadinimai, vardai turi reikšti visą objektą, o ne tik jo dalį. Ką jis turi omenyje??? Nuorodos problema • Įsivaizduokite, kiek sunkumų jums kiltų mokantis užsienio kalbą Pirmi žodžiai, ir dar daugiau • Greitai atitaiko pavadinimus atskiriems objektams • Vaikai naudojasi tėvų sakomų sakinių informacija išsiaiškindami, suprasdami nepažįstamų žodžių prasmę. • Kognityviniai veiksniai, tokie kaip gersni dėmesio ir suvokimo įgūdžiai, padeda mokytis kalbą • Pavadinimo klaidos susiję su pernelyg dideliu susiaurinimu (žodžiai apibrėžiami per siaurai) arba su pernelyg dideliu išplėtimu žodžiai apibrėžiami per plačiai). Kalbos ‘sprogimas’ ir ankstyvoji gramatika • Kartais manoma, kad kai vaikas ištaria pirmus žodžius, kitus žodžius jis išmoks ir pradės vartoti labai lengvai. • Tačiau žodynas auga labai lėtai, kartais per mėnesį vaikas išmoksta tik kelis žodžius. • Aštuoniolikos mėnesių amžiuje vaikai paprastai moka nuo 3 iki 50 žodžių. Kalbos ‘sprogimas’ ir ankstyvoji gramatika • Žodžių, pavadinimų ‘sprogimas’ – staigus vaiko žodyno padidėjimas, ypač daiktavardžių, nuo 18 mėnesių amžiaus • Holofrazė — atskiras žodis, kuris išreiškia pilną, prasmingą mintį ◦ Kai vaikai moka apie 50 žodžių, jie nustoja naudoti holofrazes ir pradeda jungti žodžius į dviejų žodžių sakinius Kalbėjimas sakiniais • Kalbėjimas sakiniais: vaikai pradeda įsisavinti gramatiką • Dviejų- trijų žodžių sakiniai, vadinamoji “telegrafinė kalba” prasideda apytikriai 18 mėn. amžiuje. • Vaikai gali praleisti gramatines morfemas, ar žodžius ar galūnes, kurios sakinį padarytų gramatiškai teisingu. Sintaksė • Telegrafinės kalbos stadija ◦ Trumpi sakiniai kur žodžių seka pateikiama griežta tvarka, tariami tik esminiai su kontekstu susiję žodžiai ◦ Telegrafinė kalba atspindi tai, kad vaikas jau supranta sintaksę • *Butelys buvo tuščias, tai labai prašome neskambinti socialinėms tarnyboms. Prašome. Dar kartą nebeskaminkite! Aš geriu tėtė alus* Sintaksė • Po-telegrafinės kalbos stadija (vėlesniame amžiuje): • Vaikai ima naudoti “Todėl kad”, “nes”, ir t.t., tokiu būdu rodydami ryšius, sekas ir pan. “Senelis laimingas, nes mes prisiminėme jo gimtadienienį” Motiniška kalba ◦ Tėvai naudoja į vaikus nukreiptą kalbą, kuri kartais vadinama “motiniška” kalba, nes pirmiausia buvo pastebėta kad taip kalba motinos ◦ Ši motiniška kalba skiriasi nuo įprastos kalbos keletu požymiu: jai būdingas aukštesnis tonas, kitokia intonacija (ypač jos svyravimais aukštyn-žemyn), kitoks žodynas (paprastas ir konkretesnis), ir sakinių ilgumas (trumpesni). ◦ Suaugę, kalbėdami su vaiku, naudoja daugiau klausimų, komandų, pakartojimų, retai būtąjį laiką, dalyvius, sudėtingus sakinius, ką jie dažnai vartoja, kalbėdamiesi su kitais suaugusiais. ◦ Vengiama žodžių, kuriuose yra sunkiai kūdikiui ištariami garsai, pakeičiant tuos žodžius lengvesniais. Motiniškos kalbos pobūdis Intonacija sustiprinta: • Aukštai pakeltas balsas, daug akcentų, ilgesnės pauzės, trumpesnės frazės, lėtesnis tempas (ištęsti balsiai) Motiniška kalba padeda mokantis kalbėti: • paryškinami svarbiausi kalbos aspektai, • pateikiami prototipiniai kalbos garsų pavyzdžiai • Didesnė fonemų diskriminacija (kontrastiškai pateikiant kalbos garsus) į vaiką nukreiptoje kalboje padeda vaikai įsisavinti fonemines kategorijas Kalbos raidą skatinantys veiksniai • Tėvai padeda vaikui mokytis kalbą: ◦ Dažnai kalbėdamiesi su vaiku. ◦ Pavadindami daiktus, kuriais susidomi vaikas. ◦ Vaikai išmoksta kreipti daugiau dėmesio į tuos žodžius, kurie dažniau kartojami ir kurie labiau pabrėžiami. ◦ Naudodami kalbą, kuri gramatiškai sudėtingesnė nei vaiko kalba. ◦ Skaitydami vaikams. ◦ Skatindami žiūrėti specialias vaikams skirtas laidas, kurių tikslas- vaikus mokyti naujų žodžių. Kalba: bendravimas su kitais • Efektyviam bendravimui reikia: ◦ Keistis klausytojo ir kalbėtojo vietomis/vaidmenimis ◦ Kalbėti kalba, kuria klausytojas supranta. ◦ Atidžiai klausytis – kreipti dėmesį į tai kas sakoma ir parodyti kalbėtojui kad tai, ką jis sako, yra suprasta ◦ Jau 6 mėn. amžiuje vaikams pasidaro įdomūs žaidimai, pagrįsti paėmimo-gražinimo principu, ir slėpimas-radimas. Šis aktyvumas, būdingas kūdikiams, svarbus tuo, kad vaikai mokosi kaip inicijuoti ir palaikyti socialinę sąveiką, ir palaipsniui jie tuos savo įgūdžius pritaiko kalbinei sąveikai. Kalba: bendravimas su kitais • Daugelis suaugusių pritaiko savo kalbą prie vaiko supratimo lygio, ir taria vaikui aiškius, pilnus, gramatiškai teisingus sakinius, taigi vaikas girdi juos dažniau nei nepilnai užbaigtus, fragmentinius sakinius. • Suaugęs, kalbėdamasis su vaiku, reaguoja į tai, ar vaikas supranta, kas jam sakoma. Jei 2 metų vaikas nesupranta sakinio iš trijų-keturių žodžių, suaugęs pereina prie sakinių, sudarytų iš dviejų žodžių. • Kalbėdamiesi su vaiku, trumpų aiškių sakinių pagalba tėvai išreiškia tai, kaip jie supranta vaiko nepilnai ištartus žodžius ar sakinius. Tokiuose pokalbiuose vaikas yra aktyvus dalyvis, atsakantis į motinos ar tėvo užduodamus klausimus ir išreiškiantis savo poreikius. • Tai, kad motina pilnai suformuluoja jo nepilnai pasakytas mintis ar neaiškiai ištartus žodžius, sudaro vaikui galimybę gauti atgalinį ryšį ir tokiu būdu mokytis Kalbos išmokimą aiškinančios teorijos Empirinis / bihevioristinis požiūris Išmokstama per operantinį pastiprinimą ir imitavimą Prigimtinis (Įgimtas) Įgimtas sugebėjimas išmokti kalbą - įgimti kalbos įsisavinimo mechanizmai biologiškai parengia kūdikius išmokti kalbos taisykles Interakcinis Vidiniai sugebėjimai ir aplinka veikia kartu; socialinė aplinka yra svarbus veiksnys Vaikai yra išmokyti kalbėti • Clark Hull ir B.F. Skinner pabrėžia pastiprinimo ir imitavimo reikšmę kalbos įgijimo procese • Tai, kada ir kiek gerai vaikas kalbės, priklauso nuo to, kaip vaikas buvo pastiprinamas ir skatinamas kalbėti. • Vogravimo metu vaikai spontaniškai taria įvairus garsus, atsitiktinai arba mėgdžiodami. Jų tėvai ir kiti aplinkiniai pastiprina tam tikrus garsus (pav., tuos, kurie panašūs į suaugusių kalbos garsus), atkreipdami į vaiką dėmesį, nusišypsodami, imdami jį ant rankų ir t.t. Vaikai yra išmokyti kalbėti • Taip jie paskatina vaiką ir toliau tarti tuos garsus. Todėl tie garsai tampa dominuojančiais vaiko vogravime ir vėlesniuose kalbos raidos etapuose. • Pastiprinimai už vaiko tariamus garsus ir jų kombinacijas yra teikiami tada, kai vaikas progresyviai artėja prie suaugusių kalbos • Jei iš pradžių skatinamas skiemens "ma", panašaus į žodžio "mama" tarimas, arba "ge" į žodį "gerti", tai vaikui vystantis, pastiprinami tik pilnai ištarti žodžiai, o vėliau-tik sakiniai. Socialinis išmokimas • Pamėgdžiojimas (imitavimas) yra kalbos išmokimo mechanizmas. • Albert Bandura: tai, ko vaikas išmoksta, didžiąja dalimi yra pasirinkto modelio elgesio stebėjimo ir imitacijos rezultatas, ir daugeliu atveju tai vyksta be pastiprinimo. -- Imitaciniame mokymesi yra modelis ir stebėtojas. Modelis (pvz., mama) ištaria žodžius ir už tai dažniausiai yra paskatinamas (pvz., jai kas nors paduoda jai reikalingą daiktą, kurio ji prašo). Stebėtojas (pvz. vaikas), kuris žiūri į modelį ir jo klausosi, bando ištarti tą patį, ką girdėjo. Noam Chomsky • Noam Chomsky teigia, kad visos žmogiškos būtybės turi įgimtą sugebėjimą išmokti kalbą. Įgimti kalbos mokymosi mechanizmai • Įgimtas sugebėjimas išmokti kalbą priverčia vaiką atidžiai klausytis kalbos garsų pirmomis savo gyvenimo savaitėmis ir imituoti kalbos garsus kūdikystėje. • Noam Chomsky teigė, jog vaikas turi įgimtą sugebėjimą išmokti kalbėti, t.y., vaikas turi įgimtą gramatikos supratimą, pajutimą. • Šis gramatikos supratimas yra įgimtas ir egzistuoja jau iki tol, kol vaikas pradeda realiai tuo naudotis. Įgimti kalbos mokymosi mechanizmai • Visame pasaulyje panašaus amžiaus vaikams būdingi tam tikri kalbiniai sugebėjimai, nežiūrint didžiulių kultūrinių, ekonominių, šeimos aplinkos ir gimtųjų kalbų skirtumų. • Tie įgimti kalbos įsisavinimo mechanizmai lemia vaikų čiauškėjimą šešių mėnesių amžiuje, pirmus ištartus žodžius- vienerių metų amžiuje, ir pirmus sakinius- antrų metų pabaigoje. Įgimti kalbos mokymosi mechanizmai • Visame pasaulyje vaikai supranta ir naudojasi tam tikrais jų gimtosios kalbos gramatiniais ir sintaksiniais principais, pavyzdžiui, sakinyje žodžius taria tam tikra tvarka. • Vaikai dažnai daro tam tikras būdingas klaidas, kurių nedaro suaugę žmonės. Šios klaidos yra sistemingos ir jas galima lengvai numatyti. • Pvz,jei suaugę sako "eime grybauti", tai vaikai gali pasakyti "eime gėliauti". Tai parodo, kad vaikai įsisavina žodžių sudarymo taisykles ir jas naudoja, tik jos ne visada tinka. Įgimti kalbos mokymosi mechanizmai • Tokios klaidos neatsitiktinės, jas diktuoja universali gramatika, jos yra „geros“ nes rodo teisingai suprantamą situaciją • Vaikas, sakantis „marškinėliai atsisagino“, „aš mamytės ir daugiau niekienintėlis“, „visas kiemas voratinkliuotas“, „mes sugavome triušio kūdikį“ ne klysta, o kuria; klaidinga ne jo vartojama gramatinė konstrukcija, o neatitinkantis kanonų jos vartojimas (V. Viliūnas, 2006) Įgimti kalbos mokymosi mechanizmai • Dalis žmogaus išankstinio pasirengimo suvokti kalbą, yra įgimtas kalbos bazinės struktūros supratimas, kurį jis pavadino giliąja struktūra. • Pavyzdžiui, vaikų nereikia mokyti, kad garsų tarimas yra svarbus dalykas bendraujant, komunikuojant su kitais žmonėmis, kad tariant žodžius, maži tarimo skirtumai yra svarbūs, kad kai kurie sakiniai yra klausiamieji, o kai kurie-ne. • Konkrečios kalbos žodyną ir gramatiką (pagal Chomsky tai yra paviršutinė struktūra) vaikas turi išmokti ir tam prireikia laiko. Įgimti kalbos mokymosi mechanizmai • Kalbos įsisavinimo mechanizmas leidžia vaikui • apdoroti girdimą kalbą (lingvistinis duomenų įvedimas), • sukonstruoti taisykles, • ir po to suprasti ir kurti (generuoti) tinkamą, gramatiškai taisyklingą kalbą. Įgimti kalbos mokymosi mechanizmai • vaikai taip greitai gali įsisavinti paviršutinę kalbos struktūrą todėl, • kad pastoviai yra aktyvi gilioji struktūra, nukreipianti vaikų pastangas suprasti gramatines taisykles iš nepilnų ir fragmentiškų sakinių, kuriais kalba daugelis suaugusių. Įgimti kalbos mokymosi mechanizmai: gimęs kalbėti

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!