Kalbos etiketo vaidmuo verslo kalboje

 Mano darbo tikslas yra išnagrinėti kalbos etiketo vaidmenį verslo kalboje. Kalbos etiketo laikymasis pabrėžia žmogaus kalbos ir apskritai jo asmenybės kultūrą, o nesilaikymas rodo nekultūringumą, neišsiauklėjimą, visuomenės negerbimą.
Žodis etiketas yra prancūzų kilmės (e‘tiguette). Senoji jo reikšmė – tai nustatyta tvarka ir elgesio formos monarchų rūmuose, diplomatų santykiuose. Kintant istorinėms socialinėms sąlygoms, pakito ir etiketo reikšmė.Dabar žodis etiketas suprantamas liaudiškiau. Tai papročiais virtusios žmonių elgesio bei mandagumo taisyklės ir formos, apimančios išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus, tam tikros manieros, ceremonialai.
Žmogus yra visuomeninė būtybė, nuolat bendraujanti su kitais žmonėmis. Papročiais virtę bendravimo bei elgesio įpročiai ilgainiui įgauna tam tikrą tautinį savitumą, neatsiejamą nuo tautos kultūros požymių. Susiformavusias žmonių elgesio taisykles, apimančias išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus, įprasta vadinti tarptautiniu žodžiu etiketas.
Svarbi etiketo dalis yra kalbos etiketas.Kreipiantis,prašant, atsiprašant, dėkojant, linkint, pasveikinant, atsisveikinant ir panašiai reikia vartoti savus tradicinius mandagumo žodžius ar pasakymus – ir vartoti tinkamai: ten, kur dera. Jeigu kas piktnaudžiauja svetimomis etiketo formulėmis, tai jis arba nepakankamai išprusęs, arba nebrangina savo tautos savitumo.
Kalbos etiketą daugiau ar mažiau pažeistume neatsižvelgę vartojant etiketo formules. Neužmirština, kad vienos jų yra pagarbesnės iškilmingesnės, skirtos vyresnio amžiaus arba aukštesnės visuomeninės padėties žmonėms, kitos – neutralios, trečios turi familiarumo atspalvį ir vartotinos tik bendraujant su artimais maždaug to paties amžiaus ir visuomeninės padėties žmonėmis.
Kiekvienas kreipimasis , prašymas, dėkojimas, linkėjimas, atsiprašymas ir panašiai turi savas taisykles ir formas, kurias aš dabar ir išnagrinėsiu.
Sovietmečiu plito iš rusų kalbos verstos prašymo formulės Sakykit, prašau..., Sėskit, prašau...
Palaukit, prašau... Prašymo žodis čia paverstas įterpiniu ir sakomas po veiksmažodžio, o veiksmažodis yra liepiamosios nuosakos. Panašias formules turi ir populiarios Vakarų Europos kalbos: anglų, vokiečių, prancūzų, taigi įterpinėti prašau po veiksmažodžio dabar didžiuosiuose Lietuvos miestuose pasidarė įprasta. Tačiau tradiciniai lietuvių prašymai yra kitokie. Jie pradedami prašymo žodžiu, o po jo eina veiksmažodis ir jis būtinai yra bendraties formos: Prašom (prašau, prašyčiau )pasakyti, sėsti, palaukti...
Lietuviams saviausias,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!