Kalbėjimas tema ,,Ar didžiausia teisėja- sąžinė?" (Jonas Biliūnas, Jurgis Savickis)

Ar didžiausia teisėja- sąžinė?

(Jonas Biliūnas, Jurgis Savickis)

Sąžinė- tai dorovinio pobūdžio jausmas, intuicija, gebėjimas save valdyti. Dauguma žmonių gyvenime klysta, o suklydę susimąsto, kitaip tarianti- prabyla sąžinė. Mano nuomone ryškiausiai sąžinės temą aprašo humanistas, lyrinės prozos pradininkas Jonas Biliūnas apsakymuose ,,Vagis“ ir ,,Kliudžiau“ . Pagrindiniai veikėjai dėl savo padarytų klaidų, sąžinės graužatį jaučia visą gyvenimą. Priešinga situacija, kuomet sąžinės balsą užgožia ydos, noras linksmai gyventi, o kitus pasmerkti pražūčiai, matoma XXa. pr. prozininko, modernisto Jurgio Savickio novelėse ,,Ad astra“ ir ,, Kova“.

Visu pirma, kuomet veikėjai dėl savo padarytų klaidų, sąžinės graužatį jaučia visą savo gyvenimą. Tai galime matyti lyrinės prozos pradininko , humanisto Jono Biliūno apsakyme ,,Vagis‘‘. Pagrindinis apsakymo veikėjas Jokūbas apibūdinamas taip: „Jeigu kas ko neįveikdavo ar darbe, ar susirėmimuose, visados sakydavo: reikia Jokūbas kviesti, be jo niekai“. Tai nusako, jog Jokūbas yra stiprus, drąsus, visu žmonių gerbiamas jaunuolis. Kupinas gražiausių ateities planų, po savo paties piršlybų vaikinas netyčia nužudo žmogų. Vėlų žiemos vakarą, jis grįžęs namo negalėjo užmigti, jį traukte traukė nueiti kumelio pažiūrėti. Jokūbas puikiai žinojo, kad gerai gurbų duris užrakino, o kumelį geležiniais pančiais supančiojo, tačiau nebeiškentęs nuėjo pasižiūrėti. Priėjęs prie gurbų, pamatė, jog durys atidarytos, o nuo jo kumelio kojų kažkas muša geležinius pančius. Jis iš karto suprato ,jog tai vagis. Jis mylėjo tą kumelį neapsakomai, jis buvo nepaprastas (,,Širmas, obuoliais muštas, riestu kaklu ir ilgais karčiais, nors nedidelis, bet greitas kaip stirna...‘‘). Nežinodamas, ką daryti, Jokūbas su didele medine kūle trenkė vagiui per galvą. Kadangi Jokūbas buvo stiprus, taigi jo smūgis buvo mirtinas. Tik po kurio laiko jis atsitokėjo ir atsiminė, kad užmušė žmogų: ,,Šiurpas mane visą paėmė, plaukai ant galvos atsistojo“ Numirėlį išvertė pagriovėn, užmovė dar ant jo galvos, jo paties seną apynasrį, jog visi suprastų, kad arkliavagio čia būta. Po ilgo laiko Jokūbas vedė, susilaukė daug vaikų, atrodo išsipildė visos svajonės, tačiau jį visą gyvenimą graužė sąžinė. Jis pasipasakojo žmonai, ėjo išpažinties, tačiau sąžinės balsas jam vis vien nedavė ramybės. Taigi galime matyti, kad ir netyčinis nusikaltimas, gali sukelti sąžinės graužatį visam gyvenimui.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!