Kaip vaizduojamas motinos meilės trūkumas literatūroje?

Kaip vaizduojamas motinos meilės trūkumas literatūroje?

Motina - tai asmuo, kuris nuo pat pirmųjų motinystės dienų pasižada saugoti, vesti doros keliu ir besąlygiškai mylėti savo atžalas. Motinos labai myli savo vaikus, nes tai yra jų kūnas ir kraujas, jos stengiasi savo vaikams suteikti pilnavertį gyvenimą, užtikrinti, kad nieko netrūktų. Vaikai, nepatirdami motinos rūpestingumo, meilės ir šilumos, dažnai pasuka blogesnio gyvenimo keliu: patiria skurdą ir nepriteklių. Vandos Juknaitės kūrinyje ,,Išsiduosi. Balsu“ yra aptariamos našlaičių problemos. Juozo Grušo pjesėje ,,Meilė, džiazas ir velnias“ yra aptariamas sudėtingas paauglių gyvenimas, nepatiriant motinos meilės šilumos.

XX amžiaus eseistė Vanda Juknaitė savo kūrinyje „Išsiduosi. Balsu“ atskleidžia tragišką vaikų likimą nepatiriant motinos meilės. Rašytoja savo kūrinyje pasakoja savo patirtį su niekam nereikalingais vaikais. Veiksmas vyksta Lietuvos nepriklausomybes metais, šiuo sunkiu laikotarpių daug žmonių neteko darbo ir prarado būstus, o tai privedė prie skurdo arba netgi prie mirties. Nors ir kai kurie vaikai turėjo tėvus, jie buvo nereikalingi. Vaikai patys turėjo kabintis į gyvenimą, bet be meilės ir paskatinimo tai buvo per daug sunku, tuomet vaikams likdavo vienintelė išeitis - elgetavimas. Jie valgydavo bananų žieves, rausėsi po konteinerius, rinko butelius ir kartonus. Vandos Juknaitės širdis plyšdavo iš skausmo pamačius pilkus, susiraukšlėjusius vaikų veidus. Moteris troško padėtis vaikams ir jų gyvenimą paversti šiek tiek geresniu, todėl kilo mintis stoties vaikams surengti stovyklą. Iš pradžių vaikus pakviesti į stovyklą buvo labai sunku, jie imdavo ir pabėgdavo. Prasidėjus stovyklai, vaikai buvo nesutramdomi: vertėsi per galva, stumdėsi, laužė žaislus, jie nemokėjo saugoti nei savęs, nei kitų. Visi stovyklos vaikai rūkė ir turėjo problemų su alkoholiu. Pasakotoja stengėsi jiems padėti ir suteikti niekada neturėtos motiniškos meilės. Nors ir įvairiausių išdaigų prikrėtė, vaikai tapo visai kitokiais. Juknaitė teigia: ,,Niekada nepatirtas, ar seniai pamirštas motiniškas rūpestis pavertė laukinius žvėriūkščius švelniausiais vaikais. Rūpestis yra esminė meilės savastis. Nesupainiojama su niekuo. Ten, kur nėra rūpesčio, niekada nėra buvę nė šešėlio meilės.“ Vadinasi, vaikai, nepatyrę motinos meilės, yra vaizduojami kaip asocialūs.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!