Kaip suvokiama laisvė lietuvių literatūroje?

Visų pirma, lietuviai nuo seniausių laikų buvo tolerantiški visoms religijoms bei jas leido laisvai išpažinti, tad ir literatūroje laisvė suvokiama kaip galimybė laisvai išpažinti savo religiją, garbinti dievus. Dešimtmečius Europoje vyko karai, religinė įtampa bei kitatikių persekiojimai buvo gausiai paplitę. Tuo tarpu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje skirtingų tikėjimų atstovai sugyveno, visi buvo laukiami, turėjo teisę nevaržomi išpažinti savo dievus. Pati LDK ilgai išliko pagoniška valstybė ir nesikrikštijo, vertino protėvių autentišką kultūrą. Tačiau, dėl šalies gerovės ir saugumo, teko priimti naująją religiją – krikščionybę. Nors nauja religija ir tapo valstybine, bet kol tauta ją pradėjo pripažinti praėjo nemažai laiko. Lietuviai jautėsi suvaržyti, jog negalėjo pasirinkti, kuo nori tikėti. Apie šį religinės išpažinimo laisvės suvaržymą rašė reikšmingiausias XX a. neoromantizmo pradžios lietuvių rašytojas, literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas Vincas Krėvė dramoje ,,Skirgaila‘‘. Pačio rašytojo mama buvo labai pamaldi, ruošė sūnų net kunigų seminarijai. V. Krėvė vis dėlto 1898 metais įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, bet buvo išmestas po 2 metų dėl nesutarimų su seminarijos vadovybe. Paskui V. Krėvė daug dėmesio pradėjo skirti Lietuvos istorijai, tautosakai, vasaromis parvažiuodavo į tėviškę Dzūkijoje rinkti liaudies dainų ir padavimų. Savo dramoje ,,Skirgaila‘‘ Vincas Krėvė taip pat aprašė Lietuvos istoriją - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Istorinio pobūdžio, keturių dalių, tragedija, paremta XIV a. pabaigos politinės ir ideologinės Lietuvos gyvenimo situacijos. Dramos centre - vienišo Skirgailos pastangos suderinti tautos dvasinę sanklodą su naujomis idėjomis, išsaugoti tautos kultūrinę tapatybę ir garbingai įsijungti į Europos valstybių gyvenimą. Skirgailai tenka priimti krikščionybę, tačiau pagoniškų pažiūrų lietuviai tam prieštarauja. Lietuviams religija buvo kultūra, vertingiausias palikimas. Būdami pagonys jie gali laisvai dainuoti savo dainas, garbinti senuosius protėvių dievus. Naujoji religija suvaržo jų teises – į Skirgailos pilį atvykę krikščionių dvasininkai neleidžia kalbėti negatyviai apie krikščionių Dievą, liepia klausyti jų, nes jie Dievo pasiuntiniai. Šie suvaržymai ir didelis lietuvių pasipiktinimas naująja religija parodo, kad laisvę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!