Kaip propoganda veikė 2015-2020 m. prezidento rinkimus Baltarusijoje

ĮVADAS Baltarusija su savo prezidentu Aleksandru Lukašenka priešakyje, yra unikalus fenomenas. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka yra viena ryškiausių asmenybių politinėje erdvėje, nes per ilgą savo vadovavimo laikotarpį, sugebėjo sukurti konsoliduotą ir autoritarinį rėžimą, išlaikyti griežtą Baltarusijos politikos kontrolę.1 Baltarusija dažnai vadinama paskutine diktatūra Europoje. Šis apibrėžimas yra ir teoriškai ir empiriškai abejotinas, tačiau nenuginčijama, kad iki 2020 m. autoritarinis Aleksandro Lukašenkos režimas pastaruosius metus valdė be didelių iššūkių.2 Baltarusijos gyventojams būdinga menka tautinė sąmonė, iškreiptas identitetas, menkas supratimas apie gyvenimą demokratinėje ir nepriklausomoje valstybėje. Tai tarsi izoliuota erdvė, kurioje kuriamos savos taisyklės, mitai, istorijos, kuriais siekiama sužadinti masinį, vienodą poveikį visuomenei. A. Lukašenka nesistengia naudoti nacionalistinių demokratinių idėjų, jis atvirai deklaruoja savo pagrindinį tikslą - politinės galios siekį ir absoliučią pergalę.3 Baltarusija yra viena labiausiai vis dar glaudžiai susijusių posovietinių valstybių su Rusija, ypatingai dėl ekonomikos, kalbinių ir kultūrinių tapatumų. Kita vertus, Aleksandras Lukašenka parodė, kad vienas svarbiausių dalykų jam yra valstybės nepriklausomybė ir suverenitetas ir taip jis sugebėjo sukurti vieną iš labiausiai konsoliduotų, prisitaikančių autoritarinių režimų posovietinėje erdvėje ir galbūt pasaulyje. A. Lukašenkos charizma, jo valdymo stilius ir legitimumas buvo ir iš esmės tebėra visuomeninis reiškinys.4 Taigi kas Baltarusijos prezidentui padėjo sukurti tokį stiprų mechanizmą ir taip paveikti žmonių sąmonę? Be abejonės, didele dalimi prisidėjo sąmoningas propagandos skleidimas įvairiais būdais. Demokratinio pasaulio kontekste, Baltarusija su savo valdymo rėžimu, tampa visiškai atskiru pasauliu, izoliuota valstybe, kurioje valdžios institucijos tik stiprina savo pozicijas aktyviai pasitelkiant propagandos priemones. Propagandinėms žinutėms skleisti naudojamos naujausios technologijos, žiniasklaidos priemonės, kuriami masiniai realybės neatitinkantys stereotipai, siekiant dar labiau sustiprinti visuomenės baimes.5 Baltarusijos vyriausybė beveik visiškai kontroliuoja tradicinę žiniasklaidą. Toks ilgalaikis dėmesys vienai žiniasklaidos struktūrai sudarė sąlygas plėtoti informacinių technologijų sektorių ir interneto infrastruktūrą, tuo pat metu leidžiant visuomenei prisitaikyti prie šių nefiltruotų informacijos kanalų.6 Baltarusijoje yra mažai nepriklausomų viešosios nuomonės apklausų. Apklausas politinėmis temomis griežtai reguliuoja ir efektyviai monopolizuoja valstybė. Nevalstybinė žiniasklaida, protestai ir rinkimų kampanijos tebėra vieninteliai komunikacijos kanalai tarp opozicijos ir žmonių. Šių kanalų nepakanka, kad būtų įveikta rinkėjų apatija ir išsklaidytas jų nepasitikėjimas. Dauguma baltarusių režimo nelaiko kažkuo, ką galima pakeisti, greičiau jie priima jį kaip neišvengiamą. Baltarusijos žmonės tampa pažeidžiami valstybinės propagandos, nes jie turi mažai galimybių naudotis alternatyvia ir nepriklausoma žiniasklaida.7 2020m. Aleksandras Lukašenka buvo išrinktas šeštai kadencijai, o prezidento pareigas užima jau nuo 1994m. ir savo poste užtikrintai valdo jau daugiau nei 27 metus. Po 2020m. prezidento rinkimų rezultatų įvyko tai, ko nesitikėjo turbūt ir pats šalies prezidentas. Nepaisant akivaizdaus rinkimų klastojimo ir procedūrinių pažeidimų, oficialūs rezultatai skelbė, kad Aleksandras Lukašenka perrinktas šeštai kadencijai. Nors praeityje net ir akivaizdžiai suklastotus rinkimų rezultatus lydėjo pritarimo atmosfera, šį kartą protestuojantys Baltarusijos piliečiai užplūdo miestus visoje šalyje.8 To meto įvykiai parodė, kad ilgą laiką šalyje iš tikrųjų įvairiais būdais buvo bandoma nuslėpti svarbius visuomenei dalykus ir kad ne viskas, ką sako jų prezidentas yra tiesa. Buvę įvykiai galutinai atskleidė, kaip stipriai visuomenė buvo paveikta ilgą laiką ir kad daugumą gyventojų priėmė politinį sprendimą iš baimės, už socialinę ir piniginę apsaugą, suteiktą mainais už lojalumą. Aleksandras Lukašenka turėdamas aiškią viziją ir pasitelkdamas įvairaus tipo propagandinius kanalus, teisinę bazę bei kitas represines formas, sukūrė jausmą, kad valstybė, vyriausybė ir prezidentas yra tik vienas. Jo tikslas – išsaugoti valdžią, skleisti ideologiją ir populiarinti savo vardą. Darbo problema. Baltarusijos propagandos sistema, kaip poveikio priemonė prezidento rinkimuose. Tikslas. Įvertinti pagrindines propagandos poveikio priemones Baltarusijojos prezidento rinkimuose 2015-2020m. Uždaviniai: 1. Apžvelgti Baltarusijos autoritarinio rėžimo teorinius aspektus 2. Atskleisti Baltarusijos propagandos poveikį prezindento rinkimams Tyrimo metodas: mokslinės literatūros analizės metodas. I. BALTARUSIJOS POLITINIO REŽIMO ILGALAIKIŠKUMO PRIELAIDOS 1.1. Baltarusijos kaip suverenios valstybės iškilimas ir tapatumo paieškos Po Baltarusijos nepriklausomybės valstybė buvo gana silpna tiek ekonominiu tiek politiniu požiūriu. Silpna tautinė tapatybė, demokratinio valdymo nebuvimas, žemas pragyvenimo lygis bei auganti korupcija ir nusikalstamumas buvo problemos, su kuriomis sunkiai sekėsi susidoroti. Baltarusijos gyventojai vis demonstruodavo prorusiškas simpatijas, o tai buvo geras paskatinimas Aleksandrui Lukašenkai. Tuo metu buvęs energingas populistas, galėjęs įvesti tvarką ir atkurti ryšius su Rusija, jis prisiėmė šią atsakomybę.9 Kai A. Lukašenka atėjo į valdžią, turėjo savo Baltarusijos tapatybės viziją. Jo ideologijos pagrindas yra išsaugojimas ir plėtojimas to, ką jis suvokia kaip geriausius sovietinės praeities aspektus. Praėjus metams po to, kai buvo pirmą kartą išrinktas, jis surengė referendumą, kuriame įteisino šiek tiek pakeistus sovietinius nacionalinius simbolius, padarė rusų kalbą valstybine kalba ir pritarė ekonominei integracijai su Rusija. Vos per kelerius metus sugrįžo ir buvo puoselėjamos įvairios sovietmečio praktikos.10 Kai 1994 m. prezidentu tapo A. Lukašenka, buvo pradėta vykdyti rusifikacijos politika. Jis žvelgė į Rusiją kaip į sąjungininkę, norėdamas atnaujinti ekonominius ryšius ir ištraukti Baltarusiją iš kritinės ekonominės padėties. 1995 m., po referendumo, rusų kalba tapo oficialia kalba, tuo pačiu atkurta sovietmečio vėliavos ir herbo versija. Nors Baltarusijos Konstitucija deklaruoja vienodą abiejų kalbų statusą, rusų kalba dominuoja visose gyvenimo srityse. Visos viešosios įstaigos teikia savo paslaugas ir dokumentus rusų kalba, o nuo 2000m. visos pagrindinės Baltarusijos žiniasklaidos priemonės transliuojamos rusų kalba. Istorijos vadovėliai buvo perrašyti, kad Baltarusija būtų rodoma kaip Rusijos, o ne europinės civilizacijos dalis. Baltarusių kalbos mokyklų ir žiniasklaidos platformų skaičius smarkiai sumažėjo, o ekonominiai ir kariniai ryšiai su Rusija buvo sustiprinti sutartimi. Baltarusių tauta, skirtingai nei dauguma Europos tautų, neatsirado su tvirtu nacionalistiniu istoriniu naratyvu ir neiškilo kaip suverenios demokratinės tautos forma. Ji išgyveno daugelį 20-ojo amžiaus nelaimių, įskaitant stalinistinį terorą ir Antrojo pasaulinio karo siaubą. Šis neramus kelias smarkiai paveikė baltarusius ir po 20 nepriklausomybės metų baltarusių tauta vis dar bando rasti savo kelią.11 Tapatybės klausimai, ypač susiję su kalba ir tautos istoriniu naratyvu, sudarė pagrindą nuolatiniam susiskaldymui tarp autoritarinio Aliaksandaro Lukašenkos režimo ir demokratinės opozicijos. Baltarusijos gyventojai, nors ir nėra tokie susiskaldę savo tapatybės atžvilgiu, taip ir nesukūrė vieningos savo apsisprendimo teisės ir laisvės. Tapatybės klausimai Baltarusijai tebėra labai svarbūs ir dabar, nes tautos kūrimo procesas vis dar vyksta.12 1.2. Pagrindinės Baltarusijos autoritarinio rėžimo ypatybės Aleksandro Lukašenkos autoritarinis rėžimas pasižymi lojalumu sovietinei praeičiai, silpnoms valstybės institucijoms, valstybės dominavimu ekonomikoje ir kituose sektoriuose. Akcentuodamas tautai politinį stabilumą, jis kruopščiai tikrina visus įmanomus scenarijus ir neleidžia atsirasti alternatyviems galios centrams, griežtai riboja masinius protestus taip užkirsdamas kelią grėsmėms politinei sistemai.13 Įsteigtoje galios vertikalėje A. Lukašenka priima visus svarbiausius personalo ir ekonominius sprendimus, įskaitant miestų ir rajonų vadovų, žemesnės instancijos teismų teisėjų ir didžiųjų gamyklų direktorių paskyrimą ir atleidimą. Be to, šalyje nėra valdančiosios partijos, per kurią būtų galima rotuoti elitą. Į aukštesnes pareigas skiriami asmenys turi parodyti asmeninį lojalumą prezidentui, pasidalyti savo nuomone ir turėti vadovavimo patirties, kurią jis laiko tinkama. Paprastai prezidentas neskiria į svarbius postus charizmatiškų ar ambicingų žmonių, kurie demonstruoja per daug iniciatyvos arba yra per daug viešai aktyvūs.14 Kitaip tariant, A. Lukašenkos tikslas – užtikrinti, kad nei elitui, nei paprastiems piliečiams nesusidarytų įspūdis, jog kažkas stabiliai laikosi antroje pozicijoje po jo galios vertikalėje. A. Lukašenkos režimas turi keletą priemonių, kuriomis naudodamasis mažina grėsmę sau ir savo valdymui, išvengiant masinių protestų. Pirma, valdžios institucijos turi galingą svertą daryti įtaką daugumai dirbančių gyventojų, manopuliuodami jų darbo sutartimis. Lygiai taip pat, studentai rizikuoja būti pašalinti iš aukštųjų mokyklų, jei jie išreiškia politinį nepasitenkinimą. Antra, egzistuoja sudėtingi biurokratiniai mechanizmai, trukdantys organizuoti protestus, taip pat teisinė bazė, kuri leidžia įvairiais būdais nubausti potencialius protestų dalyvius. Trečias būdas apsaugoti režimą nuo protestų grėsmės yra propagandos panaudojimas, siekiant diskredituoti protesto idėją savaime, taip pat išnaudoti istorinę baltarusių baimę dėl socialinių neramumų. Šis metodas yra bendras autoritarinių režimų bruožas: jie teigia, kad jie nepažeidžia žmogaus teisių ar nevaržo jų nuomonės, o tik gina žmones ir valstybinį stabilumą.15 Skirtingai nuo kitų nedemokratinių režimų, Baltarusijos režimo struktūra ir funkcijos yra daugialypės. Jos stabilumas ir veiksmingumas užtikrinamas naudojant įvairius išteklius, įskaitant ideologinius, socialinius ir politinius, ekonominius ir administracinius-biurokratinius, taip pat taikant ilgalaikę politinės raidos strategiją, kuria siekiama sukurti ir pašalinti galimas grėsmes režimui. Baltarusijos rėžimui būdingas personalizuotas valdymas, aktyvus lyderio kulto propagavimas, kuomet valstybės vadovas dalyvauja ir valdo visas sritis, politinė sistema yra jo asmeninis įrankis, o valstybės likimas susijęs su jos lyderio likimu. Šiame politiniame rėžime nebeegzistuoja skirtumas tarp to kas privatu ir vieša, įsigali korupcija, nėra jokios valdančiosios ideologijos. Žemas institucionalizacijos lygis, netinkamas teisinis reguliavimas, leidžia vadovui veikti savo nuožiūra. Dominuoja politinis pliuralizmas, o rėžimas yra pagrindinis įrankis siekiant gauti valdžią, politinę ir socialinę naudą. Autoritariniams režimams būdingos daugiau ar mažiau išsivysčiusios valstybinės valdymo institucijos, biurokratinė sistema ir ribotas politinės opozicijos veikimas. Esminis momentas, kad bet koks politinis pokytis tokio tipo rėžime nėra priimtinas, dėl to jis dominuoja iki tol, kol sunaikinamos Baltarusijos jėgos struktūros.16 1996 m. konstitucinis referendumas ir jį lydėję politiniai sprendimai suteikė A. Lukašenkai galimybę kontroliuoti vykdomąją ir teisminę valdžią, Centrinę rinkimų komisiją, vietos vykdomuosius komitetus, profesines sąjungas, karines ir teisėsaugos struktūras, televizijos kanalus ir didžiausius laikraščius. Aplinkinės institucijos ir kitos politinės struktūros prarado bet kokią galią ir galimybę priešintis prezidentui. Tiek įstatymai tiek institucijų darbas yra lengvai kontroliuojamas ir esant poreikiui A. Lukašenka gali įvesti dar griežtesnes represijas.17 II. PROPAGANDOS SAMPRATA IR REIKŠMĖ BALTARUSIJOS KONTEKSTE 2.1. Baltarusijos prezidento rinkimų tvarka Oficialiame Baltarusijos naujienų internetinėje svetainėje, pateikiama pagrindinė prezindento rinkimų informacija bei procesas. Jame teigiama, kad kandidatus Baltarusijos Respublikoje per darbo grupes arba parašų rinkimą, turi teisę siūlyti partijos ir piliečiai. Kandidatų registraciją vykdo rinkimų komisijos. Rinkimų komisijas sudaro politinių partijų ir visuomeninių asociacijų atstovai bei piliečių paskirti asmenys. Užsiregistravę kandidatai turi lygias teises kalbėti priešrinkiminiuose susitikimuose, spaudoje, per valstybinį radiją ir televiziją. Kandidatas turi teisę skelbti rinkimų darbotvarkę žiniasklaidoje. Kandidato darbotvarkėje neturėtų būti karo propagandos, apeliacijų į konstitucinės tvarkos pakeitimą, Baltarusijos Respublikos teritorinio vientisumo pažeidimą, socialinį, nacionalinį, religinį ir rasinį priešiškumą, piktnaudžiavimą ir šmeižtą šalies pareigūnų ir kitų kandidatų atžvilgiu. Kandidatai turi teisę gaminti rinkimų plakatus, šūkius, pareiškimus, užrašus, lankstinukus, fotografinę medžiagą. Spausdinta kampanijos medžiaga turėtų būti gaminama Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Anoniminės kampanijos medžiagos platinimas draudžiamas. Rinkimų dieną agituoti neleidžiama. Viešosios nuomonės apklausų rezultatų skelbti neleidžiama likus penkioms dienoms iki balsavimo dienos. Užsienio piliečiai neturi teisės dalyvauti rinkimų kampanijose.18 Ne vėliau kaip likus 10 dienų iki rinkimų, apylinkių rinkimų komisijos, praneša rinkėjams apie balsavimo laiką ir vietą. Rinkėjai, kurie gali neturėti galimybės balsuoti nustatytą rinkimų dieną, gali atiduoti savo balsą ne anksčiau kaip likus 5 dienoms iki bendro balsavimo. Komisijos pirmininkui paskelbus, kad balsavimas baigtas, balsadėžes atidaro apylinkės rinkimų komisija. Balsų skaičiavimą atlieka apylinkės rinkimų komisijos nariai be pertraukos, kol bus gauti balsavimo rezultatai.19 Balsų skaičiavimo rezultatai svarstomi apylinkės komisijos posėdyje ir įrašomi į protokolo formas. Po protokolo perdavimo teritorinei rinkimų komisijai, kopija tampa prieinama visuomenei. Prezidento rinkimų metu teritorinės rinkimų komisijos apibendrina rinkimų rezultatus regione (mieste). Atsižvelgdama į šiuos duomenis, Baltarusijos Respublikos prezidento Minsko srities ir Minsko miesto rinkimų komisija galutinius rinkimų rezultatus Minsko srityje ir Minsko mieste. Remdamasi šiais protokolais, centrinė komisija per 10 dienų nuo balsavimo pabaigos savo posėdyje nustato galutinius rinkimų rezultatus. Rinkimų rezultatai gali būti panaikinti pateikus apeliacinį skundą aukštesnei rinkimų komisijai, o vėliau ir teismui.20 2.2. Pagrindinės propagandos poveikio priemonės ir Baltarusijoje ,,Propaganda apibrėžiama kaip filosofijos, mokslo, religijos ir kt. teorijų, idėjų tyčinis ir nuoseklus skleidimas, siekiant jomis ugdyti, veikti žmonių pažiūras, nuotaikas, manipuliuoti, skatinti tam tikrus veiksmus, kurie prisidėtų prie propagandininko siekiamų tikslų. Propaganda siekiama paveikti tikslinės grupės emocijas ir nuomonę”.21 Norint tinkamai atpažinti, suprasti ir interpretuoti propagandos poveikį, svarbu apžvelgti kokiais būdais ji gali būti naudojama, kokios yra jos rūšys ir pagrindiniai bruožai. Literatūroje išskiriamos pagrindinės propagandos poveikio priemonės: 1. Generalizacija – abstrakčių teiginių naudojimas, kurie sukelia emocijas, skamba populistiškai, naudojamos skambios frazės. Tokia propagandos priemonė yra viena paprasčiausių ir dažniausiai naudojama rinkiminių kampanijų metu. 2. Sąsaja su simbolika – aktyvus įvaizdžio stiprinimas naudojant įvairius simbolius, būdingus tos šalies vertybėms, tapatumui, nuomonės formavimui. 3. Etiketės klijavimas – naudojama neigiama informacija ar frazė prieš konkretų asmenį, organizaciją. Klijuojama etiketė kito žmogaus atžvilgiu, dažniausiai išlieka ilgam, jos sunkiau atsikratyti ir yra efektyvus propagandos būdas. 4. Bandos jausmas – tai kitų asmenų primetamos idėjos, veiksmai ar įsitikinimai, kuriuos priima daugybė žmonių kaip teisingus ir išpažįstamus jų pačių. Esminė mintis yra pritapti arba gali likti izoliuotas, neteisingai mastantis. 5. Emocinis sužadinimas – bandoma parodyti, kad nesilaikant tam tikrų taisyklių, laukia neigiamos pasekmės, kitaip tariant bandoma žmones įbauginti ir žaidžiama su žmonių emocijomis, tokiomis kaip baimė, pyktis, liūdesys. 6. Tapatinimasis su visuomene, paprastumo demonstravimas – orientuojamasi į didžiąją visuomenės dalį, demonstruojant niekuo neišsiskiriantį gyvenimo būdą, paprastus poreikius taip išreiškiant nuolankumą žmonėms. 7. Kortų sukrovimas – akcentuojami teigiami faktai, nuslepiant tam tikrus neigiamus dalykus. Dažnai remiamasi statistika, abstrakcijomis, iškraipoma ir išimama iš konteksto situacija, tam kad būtų galima nutylėti apie neigiamus faktus. 8. Troliai – tai propagandininkų pasamdyti žmonės, kurie savo laiką skiria įvairiuose portaluose ir komentarų pagalba skleidžia dezinformaciją, niekina visuomenei svarbias vertybes, naudoja kurstančias ar įžeidžiančio turinio žinutes, siekia išprovokuoti žmones, sukelti pyktį ir kitas emocijas. 9. Botas – automatizuota programa, kuri sukurta taip, kad įvairiuose portaluose rašytų įrašus generuojant skirtingus komentarus. Pasitelkiant neegzistuojančius žmonių profilius, skleidžiamos melagingos naujienos naudojant šabloninius komentarus, kas kartą juos kitaip sugeneruojant.22 Taip pat labai svarbu pabrėžti kokius įrankius tiek A. Lukašenka, tiek jo pasekėjai naudoja propagandos skleidimui. Remiantis Informacijos ir analizės centro (IAC) 2019m. atliktu tyrimu, susijusiu su informacijos apie politiką Baltarusijoje šaltiniais, televizija išlieka pagrindiniu baltarusijos visuomenės šaltiniu (72 proc.), internetas (60 proc.).23 Žiniasklaidos padėtis Baltarusijoje dar niekada nebuvo lengva. 1994 m. pirmą kartą šalies prezidentu išrinkus Aliaksandrą Lukašenką, būtinos reformos, užtikrinančios žiniasklaidos laisvę, niekada nebuvo įgyvendintos. Vietoj to, bėgant metams įvairūs įstatymai sumažino nepriklausomų žurnalistų teises ir nustatė apribojimus tiek tradicinei, tiek elektroninei žiniasklaidai. Be to, baudžiamajame kodekse yra kovos su šmeižtu nuostatų, kuriomis siekiama apsaugoti aukšto rango valstybės pareigūnų garbę ir orumą. 2015 m. sausio 5 d. Baltarusijos Respublikos įstatyme nustatyta, kad internete skelbiamai informacijai taip pat bus taikoma baudžiamoji atsakomybė. 2018 m. birželį patvirtintomis žiniasklaidos įstatymo pataisomis dar labiau sugriežtinta jos teisinė aplinka: atsiranda galimybė blokuoti socialinius tinklus, interneto svetainių savininkai yra teisiškai atsakingi už savo komentarų skilčių turinį ir privalo suteikti techninę galimybę nustatyti šių komentarų autorius.24 Priekabiavimas, užgrobimas ir grąsinimai įkalinti, gąsdina baltarusius, norinčius keistis idėjomis, pranešti apie pažeidimus ar kovoti už žodžio ir šalies laisvę. Bet koks visuomenės bandymas atsiriboti nuo valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos vis dažniau sulaukia piktos valstybės aparato reakcijos, o tai savo ruožtu dar labiau sugriežtina įstatymus. Žiniasklaidos aplinka Baltarusijoje tradiciškai buvo priešiška ir nepriklausomiems žurnalistams. 2019 m. žurnalistų gynimo komitetas įtraukė Baltarusiją į 10 labiausiai cenzūruojamų pasaulio šalių sąrašą. Tuo pat metu pagal 2021 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą Baltarusija užėmė 158 vietą iš 180 šalių dėl neišvengiamų grėsmių, su kuriomis nuolat susiduria kritiški žurnalistai. 2008 metais Baltarusijos vyriausybė patvirtino žiniasklaidos įstatymą, kuris užtikrina valstybės vykdomą informacijos apie politinius, socialinius ir ekonominius įvykius šalyje kontrolę. Pagal šį įstatymą Baltarusijos informacijos ministerija (MIB) yra pagrindinė žiniasklaidos reguliavimo institucija šalyje. 25 Verta paminėti ir tai, kad Baltarusijos informacijos ministerijos duomenimis, 2022 m. vasario 1 d. valstybiniame žiniasklaidos registre buvo užregistruoti 1599 spausdintiniai laikraščiai, iš jų 717 laikraščių ir 841 žurnalas. Be to, yra 163 radijo ir 98 televizijos programos. Valstybei priklauso didžioji dalis radijo programų (daugiau kaip 80 %) ir taip pat 45 % televizijos programų. Priešingai, daugiau kaip 70 % spausdintinių laikmenų priklauso privatiems subjektams. Vis dėlto privačią nuosavybę riboja griežtos teisinės nuostatos ir praktika, įskaitant galimybę būti išbrauktam iš valstybinės žiniasklaidos registro ir būti pripažintam "ekstremistiniu".26 Taigi, A. Lukašenka per ilgus savo vadovavimo metus, sukūrė tokią sistemą, kurioje jis galėtų užsitikrinti savo kaip lyderio poziciją. Turėdamas savo galioje pagrindines valdžios institucijas, galėdamas veikti visose srityse ir išplėsdamas teisinės bazės ribas, jis palaipsniui mažino bet kokių nevalstybinių žiniasklaidos priemonių galimybes taip užtikrindamas bet kokios informacijos kontrolę savo naudai. 2.3. Propagandos poveikis 2015-2020m. prezidento rinkimams Baltarusijoje Toliau analizuojant 2015-2020m. prezidento rinkimų aspektus, apžvelgsime pagrindinius propagandos kaip poveikio priemonės aspektus, kurie buvo naudojami prieš ir po rinkiminiais etapais. 2015 m. spalio 11 d. buvo oficialiai paskelbta prezidento rinkimų data. Išskirtinis momentas buvo tas, kad A. Lukašenka minimaliai naudojosi savo oficialios rinkimų kampanijos galimybėmis. Jis atsisakė agituoti per valstybinę žiniasklaidą, remdamasis svarbiais vidaus ir tarptautiniais įsipareigojimais. Taip pat jis nedalyvavo kandidatų debatuose. Įvairiais nepriklausomos žiniasklaidos ir kitų organizacijų duomenimis, taip buvo vykdoma vyriausybės politika, kuria siekiama sumažinti dėmesį į visas šias rinkimų kampanijas. Kaip bebūtų, žiniasklaidos pateikiama informacija, buvo labai palanki A. Lukašenkai. Didžioji dalis naujienų buvo skirta jo veiksmas, pabrėžiant jų teigiamą pusę ir pozityvius niuansus. Kaip reikalaujama pagal įstatymus, informacija buvo pateikta ir apie opozicijos kandidatus, tačiau jie arba buvo neigiamai pristatomi arba tai buvo minimalistinio turinio trumpi pranešimai.27 Specializuota žiniasklaidos stebėsenos orgazacija ,,Memo 98” ir Baltarusijos žurnalistų asociacija (BAJ) analizuodami prezidento įvaizdį įvairiose žiniasklaidos priemonėse, teigė, kad A. Lukašenka rėmėsi senovinio stiliaus sovietiniais propagandos metodais valstybinės televizijos pavidalu, kurie vaizdavo jį kaip darbštų tautos "tėvą", kuris neturėjo laiko rinkimų agitacijoms, nes turėjo sunkiai dirbti kasdieniams piliečių poreikiams.28 Oficialiai A. Lukašenka nevykdė rinkimų kampanijos, tačiau per šį laikotarpį intensyviai keliavo po šalį, susitikdamas su daugelio pramonės įmonių darbuotojais. Jis taip pat surengė keletą svarbių užsienio vizitų, įskaitant vizitus į Kiniją ir Rusiją, ir dalyvavo Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos aukščiausiojo lygio susitikime Tadžikistane bei JT Generalinės Asamblėjos posėdyje.29 A. Lukašenkos kampanija buvo orientuota į du klausimus, kurių vienas – nacionalinė autonomija. Reaguodamas į padidėjusį visuomenės susirūpinimą dėl Rusijos kįšimosi į Baltarusijos reikalus, A. Lukašenka reiškė savo tvirtą nuomonę dėl Baltarusijos nepriklausomybės ir suvereniteto. Nepaisant Kremliaus spaudimo, jis oficialiai nepripažino Krymo aneksijos, taip pat viešai paneigė prezidento Vladimiro Putino teiginį, kad Baltarusija sutiko leisti Rusijai statyti karinę oro bazę Baltarusijos teritorijoje. Pastarieji bandymai atitrūkti nuo Rusijos yra susiję su daugeliu pastarojo meto nuolaidų Vakarams, kurios įvyko rinkimų laikotarpiu. Pavyzdžiui, jis išlaisvino visus likusius politinius kalinius ir pradėjo stengtis liberalizuoti ekonomiką. Kitas svarbus A. Lukašenkos fokusas buvo stabilumo klausimas. Pabrėždamas savo nepriklausomybę nuo Maskvos, A. Lukašenka taip pat padėjo išsklaidyti visuomenės baimes, kad chaotiška Ukrainos padėtis gali tapti Baltarusijos ateitimi. Savo kalbose, A. Lukašenka dažnai užsiminė apie krizę Ukrainoje. Tuo pat metu valstybinė žiniasklaida, veikiausiai A. Lukašenkos prašymu, akcentavo įvykius Ukrainoje rinkimų laikotarpiu. Šis dėmesys Ukrainai greičiausiai padidino visuomenės paramą A. Lukašenkai. Viso to mintis buvo, kad reikia priešintis Rusijos lyderiams arba juos pašalinti. Svarbu paminėti, kad realiausia A. Lukašenkos priešininkė Tatjana Korotkevič, nebuvo palaikoma savo partijos lyderių, kurie net gi viešai ir atvirai kėlė klausimą, ar ji apskritai palaiko rėžimą ir verta kandidato vietos. Tai galėjo dar labiau įtikinti rinkėjus, kad A. Lukašenka yra vienintelis realus prezidento pasirinkimas.30 A. Lukašenka taip pat sušvelnino savo antivakarietišką retoriką, bandydamas vykdyti labiau subalansuotą užsienio politiką ir atsargias ekonomines reformas. Po prezidento rinkimų dauguma tarptautinių stebėtojų gyrė nesmurtinį elgesį su politiniais oponentais, nedidelius rinkimų teisės aktų patobulinimus ir opozicijos kampanijos galimybes. Tačiau esminiu lygmeniu niekas nepasikeitė. Rinkiminės kampanijos laikotarpiu valdžios institucijos ir toliau piktnaudžiavo savo monopoliu televizijoje, naudojo administracinius išteklius, kad padidintų rinkėjų aktyvumą. Versdamas žmones dalyvauti išankstiniame balsavime ir be kitų rinkimų pažeidimų, neatliko skaidraus balsų skaičiavimo.31 Kalbant apie 2020m. rinkimus, specializuota žiniasklaidos stebėsenos organizacija ,,MEMO 98” ir Baltarusijos nepriklausomos žiniasklaidos žurnalistų asociacija ,,BAJ”, bendradarbiaudamos tarpusavyje vykdė tradicinės ir socialinės žiniasklaidos porinkiminę stebėseną, ypatingą dėmesį skirdamos įvairių rūšių propagandoms. Konkrečiau, žiniasklaidos stebėsena buvo siekiama nustatyti dezinformacijos ir propagandos naratyvus, kuriuos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimas naudojo siekdamas manipuliuoti plačiosios visuomenės nuomone. Projektu buvo siekiama didinti informuotumą apie valstybinės televizijos ir socialinės žiniasklaidos vaidmenį skleidžiant dezinformaciją ir atskleisti propagandos, iškraipymų, netolerancijos ir neapykantos kurstymo sklaidą.32 Organizacijos stebėjo pagrindines nacionalines naujienų programas rodomas per ,,BT” ir ,,STV” televizijos kanalus, interneto svetainę ,,Sputnik Belarus“, taip pat socialinės medijos kanalus ,,Facebook“, ,,Instagram“, ,,Telegram“. Tyrimo metu buvo identifikuotas 61 pasisakymas, kuris buvo suskirstytas į atskiras 5 kategorijas: rėžimą palaikantis, prorusiškas, nukreiptas prieš protestuotojus ir opoziciją, antivakarietiškas ir nepalankus Ukrainai. Tyrimo metu organizacijos nustatė iš viso 5100 propagandinės informacijos atvejų penkiose skirtingose žiniasklaidos rūšyse per 63 stebėjimo dienas. 1902 atvejai buvo užfiksuoti televizijos kanaluose, 1551 – "Facebook", 1071 – "Sputnik Belarus", 513 – "Telegram" ir 63 – "Instagram". Propagandinę informaciją skleidė žurnalistai, prezidentas A. Lukašenka ir valstybės valdžios struktūros. Net 1076 atvejai buvo aptikti valstybiniame televizijos kanale ,,BT”, kuris yra pagrindinis režimo propagandos šaltinis. Remiantis minėtomis pagrindinėmis kategorijomis, daugiausia pasisakymų užfiksuota režimui palankioje kategorijoje (1801), po to sekė antivakarietiški (1279), nukreipti prieš protestuotojus ir opoziciją (1089), prorusiški (677) ir nepalankūs Ukrainai (254). Dažniausiai visų tipų žiniasklaidos priemonėse buvo naudojamos režimui palankios propagandos, kurios sudarė daugiau nei 20 procentų visų stebėjimo laikotarpiu nustatytų propagandinių atvejų. Labiausiai naudojamas naratyvas buvo: "Baltarusija gyvena savo protu, mes nebijome sankcijų ar bet kokių įsakymų", pasirodęs 392 kartus. Po jo sekė "Karo atminimas, žmonių pasiekimai yra amžini" (356 kartus) ir "Lukašenka rūpinasi savo žeme, žmonėmis, šalimi, jis yra tikras vyras ir lyderis" (303 kartus). Kalbant apie pagrindinius Baltarusijos televizijos kanalus, viso buvo užfiksuota 1902 propagandos atvejų, kurių pagrindą sudarė tie patys naratyvai apie Baltarusijos ryžtą, prezidento rūpinimasi savo žmonėmis ir protestantus, kurie kaip teigiama yra teroristai, radikalai ir ekstremistai (133 kartus). Dažniausiai pateikiamas antivakarietiškas naratyvas buvo apie tai, kad ,,Vakarai” (ES, JAV, NATO), kelia grėsmę Baltarusijos nepriklausomybei ir teritoriškumui (103 kartus). Internetinėje svetainėje ,,Sputnik Belarus“ buvo užfiksuotas 121 atvejis, kuriame minima, kad "Baltarusija gyvena savo protu, mes nebijome sankcijų ar bet kokių įsakymų", "Karo atminimas, žmonių pasiekimai yra amžini" (115 kartų), ir ,,Vakarai nusiteikę prieš Rusiją” (80 kartų). Tyrimas parodė, kad A. Lukašenkos režimas aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, skleisdamas propagandinius naratyvus. Iš visų socialiniuose tinkluose nustatytų 2127 atvejų, didžioji dalis (1551) buvo naudojama "Facebook" platformoje. Didžioji dalis "Facebook" platformoje skelbtų propagandinių atvejų buvo palankūs rėžimui (617), kiek mažiau buvo skirta antivakarietiškiems pasisakymams (415).33 Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad režimui palanki propaganda naudojo kurstančias, kad sukeltų neapykantą Baltarusijos opozicijai, taip pat prieš Vakarų šalis, kurios palaiko baltarusių teisę rinkti savo prezidentą pakartotiniuose rinkimuose. Įžeidinėjimai, šmeižtas ir grasinimai numanomiems režimo oponentams buvo reguliariai transliuojami per televiziją ir socialinę žiniasklaidą bei perduodami iš oficialių šaltinių. Buvo pastebėti tokie pasisakymai apie išorinę grėsmę: ,,sukarinta grėsmė iš NATO, mes esame apsupti priešų, turime atlaikyti, turime patys kurtis, nes niekas negali garantuoti, kad šaliai nereikės kovoti”. Antivakarietiški naratyvai taip pat buvo dažni, nukreipti prieš Baltarusijos kaimynines šalis, tokias kaip Lenkija, Lietuva, Latvija ir Ukraina, taip pat į Jungtines Valstijas ir Vakarų Europą, kurios dažnai buvo vadinamos spalvų revoliucijos organizatorėmis.34 Buvo nemažai režimą palaikančių veikėjų, pradedant televizijos laidų vedėjais ar įvairiais neaiškiais "ekspertais", kurie šališkai vertino, kas vyksta Baltarusijoje ir aktyviai reiškėsi televizijoje bei internetinėje erdvėje. Susidarė įspūdis, kad jie palaikė saugumo pajėgų baudžiamuosius veiksmus protestuotojų atžvilgiu. Vidaus reikalų ministerija ir jos atstovas spaudai, daugiausia skelbė informacinius pranešimus apie porinkiminiuose protestuose dalyvavusių asmenų identifikavimą ir baudžiamąjį persekiojimą. Pagrindinė mintis buvo neišvengiama bausmė ir kad bet kokie veiksmai ar asmenys turės prisiimti atsakomybę.35 Opozicijos ar pilietinės visuomenės atstovai buvo rodomi valstybinėje televizijoje, tačiau neigiamame kontekste, pavyzdžiui, prisipažindami apie nusikaltimus, dėl kurių jie buvo kaltinami, o šie prisipažinimai buvo akivaizdžiai išgauti per prievartą. Taip pat, buvo akcentuojami keli įvykiai, kurie turėjo įtakos tyrimui. 2021 m. balandžio 17 d. specialiosios Rusijos ir Baltarusijos tarnybos paskelbė, kad buvo bandoma įvykdyti perversmą Baltarusijoje, o vėliau buvo sulaikyti ir opozicijos rėmėjai (Aleksandras Feduta, Jurijus Zenkovičius, Grigorijus Kostusevas), kurie buvo pristatyti kaip organizuojantys sąmokslą prieš A. Lukašenką. Sulaikymai paskatino antivakarietiškos retorikos ir propagandos srautą. Gegužės 23 d. "Ryanair" lėktuvas su opozicijos tinklaraštininku Romanu Protasevičiumi, buvo priverstas nusileisti Baltarusijoje. Šis įvykis, tariamo A. Lukašenkos nužudymo istorija ir suplanuotų NATO karinių pratybų baltijos šalyse organizavimas buvo plačiai aptartas ir tapo propagandos objektu.36 Baltarusijos nepriklausomos žiniasklaidos žurnalistų asociacija ,,BAJ” 2018 – 2020 m. atliko pagrindinių Baltarusijos televizijos kanalų peržiūrą ir atskleidė, kad Rusijos televizijos programos yra žiūrimesnės nei vietinio turinio. Visų pirma 2020m. ataskaitoje pateikta, kad Baltarusijos valstybiniuose kanaluose buvo prorusiškos propagandos elementų, pavyzdžiui, kad "Ukraina ir Baltijos valstybės turi agresyvių ketinimų Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu ir jos yra ES, JAV ir NATO marionetės, kad Baltarusijos opozicija ir aktyvistai yra vakariečiai, kad Vakarų civilizacija nyksta ir kenčia nuo autoritarinių tendencijų ir kad aljansas su Rusija yra vienintelis naudingas Baltarusijos vystymosi būdas". 2020 m. Tarptautinis strateginių veiksmų saugumo srityje tinklas (iSANS) pažymėjo, kad valstybiniai televizijos kanalai, tokie kaip, ,,Belarus 1”, ,,ONT” ir ,,STV”, daugiausia kvietė rusus ir ukrainiečius, kalbant apie kviestinius komentatorius, kai kurie iš jų debiutavo tik po 2020 m. rinkimų ir daugiausia išreiškė nepritarimą prodemokratiniams protestams. Apskritai "Media IQproject" parodė, kad 71% naujienų turinio ,,ONT” kanale, buvo pagrįsti propagandos ir dezinformacijos elementais, todėl susidaro įspūdis, kad Baltarusijos valstybinė žiniasklaida tapo Rusijos dezinformacijos naratyvų ginklu.37 IŠVADOS Baltarusijos visuomenė iš esmės išlieka prorusiška, turinti stabilią proeuropietišką mažumą. Atitrūkusi nuo aplinkinio, demokratinio pasaulio, neturi alternatyvių informacijos šaltinių, dėl to tiki viskuo, kas yra skelbiama šalies viduje. Pritaikydamas savo intuityvius metodus ir strategijas, A. Lukašenka žino kaip elgtis su savo tautos žmonėmis ir išorinėmis jėgomis. Lukašenka neapsiribojo institucinės šalies kontrolės įtvirtinimu, jis taip pat sukūrė savo autoritarinio režimo apsaugos sistemą, turinčią mechanizmus, skirtus sušvelninti tris pagrindines galimas grėsmes jo stabilumui: masinius protestus, šalies elito sukilimą ar sąmokslą ir išorinį spaudimą. Baltarusijos rėžimui būdingas žmogaus teisių nepaisymas, socialinės, ekonominės ir politinės laisvės nebūvimas. Remiantis teoriniais propagandos poveikio aspektais, didžioji dalis prezidento ir kitų valdžios institucijų informacijos srauto, pateikiami naudojant žiniasklaidą, internetinę erdvę. Kadangi didžioji dalis šalies informacinių šaltinių yra nacionalizuoti, tampa lengviau kontroliuoti informaciją, skleisti propagandines idėjas. Labiausiai prezidento veiksmuose ir retorikoje atsispindi savo kaip lyderio pozicijos išaukštinimas, naudojami abstraktūs teiginiai į visuomenei svarbias problemas. Akcentuojama Rusija, Vakarai, Ukrainos problemos, Baltarusijos suverenitetas ir nepriklausomybė. Prezidento rinkimuose kiti kandidatai dažniausiai parodomi neigiamame kontekste, o A. Lukašenka parodomas kaip paprastas tautos žmogus, pabrėžiami jo pasiekimai ir tikslai visuomenės labui. Paskutinis ir labai svarbus įrankis, tai puoselėjamas baimės instinktas visuomenėje. Šalies prezidentas demonstratyviai naudoja retoriką, skirtą įbauginti šalies piliečius už bet kokį pasipriešinimą ar dezinformacijos skleidimą. Naudodamas įvairias represijos priemones, jis tik įtvirtina savo kaip lyderio poziciją ir priverčia visuomenę bijoti dėl savo saugumo. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Shraibman, Artyom, The House That Lukashenko Built: The Foundation, Evolution, and Future of the Belarusian Regime. Moscow: Carnegie Moscow Center, 2018.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!