Kaip personažai elgiasi absurdo akivaizdoje?

Absurdas- beprasmybė, kas prieštarauja logikai ir sveikam protui, prieštaringas teiginys ar reiškinys. Absurdo sąvoka buvo plačiai paplitusi XXa. vidurio literatūroje, kuomet rašytojai pradeda gilintisi į žmogaus egzistenciją ir individo misiją pasaulyje. Apie tai rašė lietuvių poetas, publicitas Balys Sruoga, lietuvių išeivijos rašytojas Antanas Škėma, bei egzistencializmo pradininkas Alberas Kamiu. Nors visų trejų rašytojų romanų pagrindiniai veikėjai susiduria su absurdu, tačiau jų elgesys absurdo akivaizdoje skiriasi.
XX a. egzsitencializmo laikotarpiu, absurdo tematika buvo svarbi. Daugybė autorių kūrė kūrinius šia tema. Vienas iš tokių buvo XX a. pirmosios pusės moderniosios lietuvių poezijos pradininkas Balys Sruoga. Dar studijuodamas Miuncheno universitete susižavi vokiečių ekspresionizmu. Antrojo pasaulinio karo metu naciai jaunimą gaudo į rytų frontą. Inteligentija ragina neiti į nacių armiją. Kaip atsakas į šį boikotą Sruoga suimtas gestapo ir išvežtas į Štuthofo lagerį kartu su kitais inteligentais. Lageryje kalėjo beveik dvejus metus. Sruoga buvo paskirtas į lagerio raštinę, slapčia naudojosi lagerio dokumentais, kurie tapo medžiaga jo knygai. Memuariniame romane “Dievų miškas” aprašo asmenine patirtį koncentracijos stovykloje, apibūdina jos tvarką, prižiūrėtojų ir kalinių santykius. Romano pasakotojas – išsilavinęs intelektualas, kuris vertina aplinką. Nužmogėjusioje lagerio aplinkoje poetas, humanistas, profesorius yra toks pat nieko nevertas, iki gyvulio nužemintas padaras. Lageris žmogų paverčia gyvuliu arba žvėrimi: dėl išlikimo paminamos etinės normos. Didžiausios emocinės įtampos kupinos Dievų miško vietos, kalbančios apie mirtį lageryje. “Per kiemą slenka leisgyvė, lavonų tvaiku atsiduodanti „klipatų komanda“, išnešus per naktį mirusiųjų palaikus ilgai dar „kažkokios rakštys per dūšią braido“.” Kaip šiurpus groteskas vaizduojamas lavonų deginimas: „Smilksta rūksta lavonėliai, visą lagerį spirginamos gumos garais užliedami. Degintojai su šakėmis aplink duobę šokinėja it velniai…“ Ši situacija yra tokia beviltiška, kad žmogui belieka palūžti arba į viską žiūrėti ironiškai. Vis dėlto žmogiškumo lageryje visiškai sunaikinti nepavyksta. Memuaruose diskretiškai įterptos ir paties autoriaus bei jo bendradarbių gudrybės, pavyzdžiui, kalinių padarytus prasižengimus užrašyti jau mirusiems. “Dievų miškas” – kūrinys, kuriame...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!