Kaip žmogus elgiasi gresmės akivaizdoje (Biliūnas, Nėris, Radvanas)

Visoms gyvoms būtybėms tenka patirti grėsmę. Kartais tai grėsmę sukelia pavojaus nuojauta, ar nežinia dėl ateities ir iš to kylantis nesaugumo jausmas. Grėsmingų situacijų stengiamės išvengti, tačiau vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu tenka su jomis susidurti. Akistatoje su grėsme žmonės neabejotinai turi teisę spręsti, kaip reaguoti. Šiandien, dažnai girdint bei stebint ne tik vidinius, bet ir tarptautinius neramumus pasaulyje, kylant abejonėms dėl saugumo, itin aktualus tampa klausimas – ką renkasi žmogus grėsmės akivaizdoje? Tačiau dar svarbiau yra tai, ką žmogaus pasirinkimas pasako apie jį patį.
Vieni žmonės grėsmės akivaizdoje, kai kyla pavojus jų pačių ir artimųjų gyvybei ar net visos tautos ateičiai, jaučiasi stiprūs ir kovingai nusiteikę. Jie renkasi kovoti už laisvę visais įmanomais būdais: ir žodžiu,kai ragina ir kitus nenuleisti rankų,nepasiduoti, ir ginklu,kai iki paskutinio atodūsio kaunasi su priešu tiesiogine to žodžio prasme.Tokią žmogaus situaciją grėsmės akivaizdoje išryškino ir XXa. pirmosios pusės lietuvių rašytojas,partizaninio judėjimo atstovas Bronius Krivickas.Jo poezijoje atsispindi ne tik jo paties, bet ir visų partizanų, kurie slapstėsi Lietuvos miškuose ir kovojo prieš Sovietų Sąjungą, likimas.Miško broliais vadinami partizanai renkasi stojišką,dar antikos laikų spartiečių išryškintą poziciją – geriau žūti mūšio lauke su ginklu rankoje,negu pasiduoti ir papulti į priešo nelaisvę.B.Krivickas,kuriam būdingi neoromantinės poezijos motyvai, savo bendražygius vadina karžygiais,šiuo žodžiu norėdamas palyginti juos su viduramžiais prieš kryžiuočius kovojusiais lietuviais.Ir tuo metu, ir pirmaisiais sovietų okupacijos metais iki galo dėl savo tėvynės,žemės ir laisvės kovoję žmonės vadinami karžygiais.Bronius Krivickas, ypač paskutiniųjų metų lyrikoje,pabrėžia, kad pergalės džiaugsmo nebus lemta patirti,kad priešas tikrai juos nugalės, nes yra kur kas didesnis (,,Dovydas prieš Galijotą“),tačiau mirtis jo visai negąsdina.Žūti už savo tėvynę su ginklu rankoje yra kiekvieno žmogaus moralinė pareiga.Taigi, žmogus ,net ir suvokdamas mirties neišvengiamybę, renkasi kovotojo kelią ir net nemąsto apie pasidavimą, susitaikymą, nes taip būtų išduodamos svarbiausios gyvenimo vertybės.
Be to,kylant gėsmei atsiranda tokių dvasiškai stiprių asmenybių, kurios nebijo prisiimti atsakomybės už...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!