Kaip meilė tėvynei vaizduojama lietuvių literatūroje?

Kaip meilė tėvynei vaizduojama lietuvių literatūroje?

Tėvynė – tai gimtoji šalis, gimtasis kraštas, brangiausias žmogaus turtas. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus kadaise yra sakęs „Neįsivaizduoju žmogaus, kuris nejaučia meilės savo gimtajai šaliai, nes ji – tai jis pats, jo asmenybės šerdis.“ Kiekvienas iš mūsų meilę tėvynei suprantame skirtingai. Vieniems - tai gali būti nenumaldomas patriotizmas ar aukojimasis dėl savo šalies. Kitiems – psichologinė, dvasinė būsena, suteikianti laimės ir ramybės jausmą, esant savo tėvynėje.

Visų pirma, meilę savo gimtajai šaliai žmonės išreikšdavo kurdami poemas, poetines dramas, eilėraščius ar dainas apie savo šalies grožį ir jos tautą. Senojoje lietuvių literatūroje apie patriotizmą, tautiškumą ir meilę tėvynei buvo rašoma daug ir dažnai. Tai atsispindi žymaus lietuvių romantizmo poeto Jono Mačiulio – Maironio kūriniuose. Juose meilė tėvynei vaizduojama aprašant garbingą Lietuvos praeitį, šalies kraštovaizdį ir jos tautą. Eilėraščių rinkinyje „Pavasario balsai“ galima rasti nemažai kūrinių, vaizduojančių meilę gimtajam kraštui. Eilėraštyje „Lietuva brangi“ kreipiamasi į tėvynę: Graži tu, mano brangi tėvyne, /šalis, kur miega kapuos didvyriai: /graži tu savo dangaus mėlyne! /Brangi: tiek vargo, kančių prityrei.“ Poetas ją guodžia, nes ši tiek vargo ir kančių išgyveno. Taip pat jis grožisi šalies gamta ir jos kraštovaizdžiu. Giria puikius Dubysos slėnius, kalnus, kurie lyg rūta žaliuoja, pamini tamsųjį Nevėžį, juosiantį žaliąsias pievas. Didžiuojasi iš seno likusiais dvarais, brangia gimtąja kalba. Gėrisi išlikusia religinga tauta, jos tvirtu tikėjimu. Aprašoma šlovinga šalies praeitis ir jos didvyriai, kurie kapuose užmigę amžinojo miego. Eilėraštis „Užtrauksime naują giesmę“ simbolizuoja naują pradžią ir sukilusios tautos vieningumą norint išlaisvinti šalį ir tapti nepriklausoma valstybe. Kūrinys buvo parašytas spaudos draudimo metais, todėl jame atsispindi patriotiškumas ir laisvos tėvynės troškimas. Poetas skatina jaunimą mąstyti kitaip, negu tauta mąstė iki dabar. Drąsa ir kilniais darbais, kviečiama išsikovoti šviesią ateitį. Taip pat eilėraštyje smerkiami žmonės, kurie neprisideda prie kilnaus tikslo - išlaisvinti tėvynę, taip pamindami savo protėvius. „Į darbą, broliai, vyrs į vyrą, /šarvuoti mokslu atkakliu! /Paimsme arklą, knygą, lyrą /ir eisim Lietuvos keliu!” - šiais žodžiais buvo stengiamasi pateikti idėją, jog mokslu galima daug ką pasiekti ir kad tai yra kelias į šviesesnį rytojų. Taigi, šie kūriniai parodo, kad meilę savo tėvynei galima išreikšti ne tik rašant apie jos grožį, kraštovaizdį ar aprašant garbingą šalies praeitį. Meilę tėvynei taip pat galima vaizduoti kviečiant tautą sukilti prieš valdžią, ginti savo šalį ar skatinti jaunimą mokytis, kad ateitis jiems būtų šviesesnė.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!