Kaip kinta lietuvių kalba keičiantis visuomenės komunikaciniams poreikiams?

KALBA – SVARBIAUSIA KOMUNIKACIJOS PRIEMONĖ, o komunikacija – keitimasis sukurta informacija tarp dviejų ir daugiau žmonių, siekiant bendro supratimo. Trumpai tariant tai bendravimas, keitimasis patirtimi, mintimis, išgyvenimais. Šiais laikais, kai sparčiai viskas tobulėja, kalbai skiriama vis mažiau dėmesio. Žmonės vis dažniau ją apleidžia. Todėl reikia susirūpinti link ko ritasi visuomenė. Šiandien aš pabandysiu atskleisti kaip kalba yra veikiama komunikacjios priemonių tokių kaip: telefonas, kompiuteris, televizija, skelbimai.
Skubėdami mes nebesirūpiname kalbos taisyklingumu, todėl ir žodžiai praranda galūnes, o sakiniai – skyrybos ženklus. Norėdami per trumpą laiką pasakyti daug ir greitai – mes kalbą išdarkome. Tokia kalba, kurioje daug žargono, žodžių trumpinių, naujadarų dažnai yra pastebima tarp jaunimo.
Seniau žmonės labai atsakingai rašydavo popierinius laiškus. Nors tai užimdavo daug laiko, nes reikėdavo pirkti voką, pašto ženklą, ar laukti atsakymo kelias savaites. Tačiau žmonės labai gerbė savo adresatus, todėl laiškai buvo kruopščiai rašomi, juose klaidų retai pasitaikydavo.
Šiais informacinės visuomenės laikais, kai technlogijos sparčiai tobulėja – viskas keičiasi. Pasikeitė ir laiškai. Dabar atsiradęs elektroninis paštas greit nurungė paprastus, popierinius laiškus. Kurių niekas ne tik, kad neberašo, bet ir nebemoka rašyti.
Kalba, kuria bendraujame internetinėje erdvėje, rašome ir skaitome trumposiose sms žinutėse, gerokai skiriasi nuo įprastos, mokykloje mokomos rašytinės kalbos. Paprastai elektroninėje aplinkoje bendraujame paskubomis: stengiamės keistis užrašyta informacija taip, tarsi šnekėtumėmės gyvai. Todėl kalba supaprastinama.
2. elektroninį žargoną.
Elektroninis šveplavimas kadaise atsirado dėl lietuvių kalbai nepritaikytos kompiuterinės technikos ir programinės įrangos. Ilgainiui šių techninių kliūčių neliko, bet per laiką susidarė netinkami rašybos įpročiai, o jų ne taip lengva atsikratyti.
Suaugusiems žmonėms grįžti prie lietuviškų raidžių, tokių kaip: žūųšįėęčą yra lengviau, o vaikai, pradėję elektroniškai švepluoti nuo mažens, net nesupranta, kodėl reikėtų elgtis kitaip.
Kas kita – elektroninis žargonas: įvairūs trumpiniai (lb – „labai“, nzn – „nežinau“, snd – „šiandien“, ka wki? – „ką veiki“ ir pan.), jausmams reikšti vartojami specialūs ženkliukai ir panašiai.
Tai visam elektroniškai bendraujančiam pasauliui, ypač vaikams ir jaunimui,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!