Kaip keitėsi XIX-XXa. lietuvių literatūroje požiūris į moterį?

Kaip keitėsi XIX-XXa. lietuvių literatūroje požiūris į moterį ?

Moters paveikslas lietuvių literatūroje įdomus ir įvairiapusis. Be to, jos vaizdavimas atskleidžia ir kintantį požiūrį į moterį lietuvių literatūroje. Moteris, pasak, rašytojos Žemaitės yra nelaimingai ištekėjusi, teisių neturinti asmenybė, o Šatrijos Ragana vaizduoja kilmingos moters idealizuotą kasdienybę dvare. Rašytojas Putinas moterį vaizduoja kaip poeto mūzą ir įkvėpėją.

XX amžiaus pradžios lietuvių literatūroje didelis dėmesys skiriamas kaimo moteriai, valstietei, parodant jos beteisę socialinę padėtį ir sunkų gyvenimą. Tokią moterį vaizduoja XIX-XXa. prozininkė Žemaitė. Taip pat ji - viena pirmųjų Lietuvos feminisčių, aktyvi visuomenės veikėja, kuriai labai rūpi moters padėtis visuomenėje ir šeimoje. Žemaitė 1907 m. Kaune dalyvavo Lietuvos moterų I suvažiavime ir kalbėjo apie moterų teises. Rašytoja savo apsakymų cikle „Laimė nutekėjimo“ vaizduoja ne tik lietuviško kaimo gyvenimą, buitį bei papročius, bet ir daug dėmesio skiria moterų paveikslams. Pati rašytoja apie savo vedybinį gyvenimą kalbėjo su liūdesiu, sakydama: „įkritau kaip muselė į išrūgas“, todėl labai įtaigiai pavaizduoja nelaimingą santuoką. Pavyzdžiui, tragiškas jaunos ir nelaimingai ištekėjusios moters likimas papasakotas apsakyme „Marti“. Kūrinio pagrindinė veikėja Katrė yra priversta tekėti už Vingių Jono, nes taip nusprendžia tėvai, sužavėti derlingomis Vingių žemėmis. Nors Katrė verkia, kaip lietus lyja, bet turi tekėti. Taip Katrė, gera, tvarkinga ir darbšti mergina, patenka į apsileidusių tinginių Vingių namus. Iš pradžių Katrė bando pritapti ir būti paklusni marti. Bet ji pasibaisi Vingių gyvenimu: ją žeidžia senosios Vingienės aštrūs ir neteisingi žodžiai, piktina girto senio Vingio kalbos ir labai liūdina amžinai apsimiegojęs jos vyras Jonas. Katrė stengiasi savo gerumu ir darbštumu palenkti į savo pusę Vingius, pelnyti jų palankumą, tačiau visos pastangos yra bevaisės. Katrė pralaimi kovą. Ji pati pastebi, kad per pusmetį pas Vingius pasikeitė: pasidarė piktesnė, griežtesnė, nebenori taikstytis su tinginiais ir nevalomis Vingiais. Ji miršta sunkių darbų nukamuota, per sudėtingą gimdymą be gydytojo ar pribuvėjos, nesulaukusi iš Vingių pagalbos ar užuojautos. Taigi apsakyme „Marti“ rašytoja atvirai parodo beteisę moters padėtį baudžiavinėje Lietuvoje, atskleidžia moters tragiško likimo priežastis, ypač kritikuoja tokias moters savybes, kaip paklusnumas ir nuolankumas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!