Kaip išsaugoti individo orumą ne visada saugiame pasaulyje? (Sarbievijus, Sruoga)

Pirmiausia, žmogus išsaugo orumą, kai pasirenka atsiriboti nuo ydingo pasaulio ir gyventi dorai. Destruktyvi aplinka jau nuo seno darė įtaką žmogaus moralei. Tai buvo ypač aktualu XVII a., klestint Barokui, kai asmeniui buvo privalu suvokti savo laikinumą ir savigarbos išsaugojimo nesaugiame pasaulyje būtinybę. Tokiai pasaulėžiūrai įtakos turėjo ekonominės ir politinės sąlygos. Nualinta karų, bado bei maro visuomenė vis stipriau suvokė gyvenimo trapumą. Baroko žmogus gyveno taip dramatiškai, jog susidaro įspūdis, kad jis nuolat girdėdavo griausmingus Bacho tokatos garsus, primenančius apie negailestingai siūbuojančias būties sūpuokles. Šio laikotarpio asmeniui, norėjusiam išsaugoti orumą, buvo labai svarbus dvasinis pasaulis ir siekis atitolti nuo ydų. Tikėjimas, Biblija tapo moraline atrama ir išminties knyga žmogui, siekiančiam gyventi dorai. Stoikų filosofija ir krikščionybė padarė didelę įtaką vienam ryškiausių XVII a. Europos poetų M. K. Sarbievijui. Krikščioniškuoju Horacijumi laikomas rašytojas sukūrė odę ,,Janui Libinijui“, kurioje žmogus teisina savo vienišumą, sakydamas, kad, norint išsaugoti orumą, reikia atsiriboti nuo ydingo pasaulio ir gyventi dorai. Odėje svarstoma, kaip seksis atlikti gyvenimo vaidmenį, kad Dievybė būtų patenkinta: ,,Būsiu laimingas, nors nieks nemato.“ Tai reiškia, kad kukli laimė nebus visiems matoma, bet nejauks vidinės ramybės ir padės išsaugoti nesugriautus trapius dvasios namus bei asmens savigarbą. Pasak M. K. Sarbievijaus, dorybė – aukščiausia vertybė, todėl individas turi stengtis gyventi moraliai, nes tik orus žmogus sugeba nepasiduoti neigiamos aplinkos įtakai. Mąstant iš XXI a. perspektyvos, kyla klausimas: ar šiomis dienomis krikščioniškosios moralės idėjos neprarado aktualumo? Žmonės, atsiriboję nuo šiuolaikinių ydų – sumaterialėjimo, sėkmės ir amžino skubėjimo, - galėtų gyventi prasmingai ir moraliai, nepažeisdami orumo. Mąstydamas apie asmens savigarbos išsaugojimo svarbą ne visada saugiame pasaulyje, filosofas L. Donskis straipsnyje ,,Kaip grąžinti gyvenimo prasmės pojūtį beprasmybėje“ šiuolaikinius žmones vadina ,,maratono bėgikais“ ir teigia, jog asmuo, norintis gyventi dorai ir būti orus, privalo sustoti ir suvokti gyvenimo prasmę. Mąstant apie šiuolaikinį požiūrį į vertybes, kaip niekad tampa aktuali...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!