SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS Kaip Durkheimas siūlo paaiškinti socialinius reiškinius? Kaunas 2005 Įvadas Visų pirma, manau, reikėtų paminėti, kad Emilis Durkheimas yra šiuolaikinės sociologijos pradininkas ir prancūzų sociologijos įkūrėjas, kurio išaiškintos, apibrėžtos ir sukonkretintos ar net naujai apibrėžtos sąvokos dar ir dabar yra naudojamos sociologijos moksle ir tyrimuose. Durkheimui būdingas metodologinis nuoseklumas, kuris seka per visą jo socialinės tikrovės, socialinių reiškinių aiškinimą, teorijos konstravimą. Pradžioje Durkheimas siūlo išsiaiškinti kas yra socialinis faktas, tuomet socialinius faktus siūlo aiškinti kaip daiktus, suteikiant faktui paprastesnį ir geriau suvokiamą daikto pavidalą, kuris mums bus priimtinesnis ir suvokiamas iš bendros patirties ir nereikalaus specialaus patyrimo. Laikydamasis nuoseklumo toliau autorius kalba apie taisykles, kurios būtinos nustatant sociologijos tyrimo objektą. Čia svarbiausia yra pažvelgti į tiriamą objektą naujai, be išankstinio nusistatymo, atsiribojant nuo jau turimo patyrimo, kitaip tariant labai svarbus objektyvumas, tačiau tai labai problematiška, nes mes į aplinką žvelgiame su jau turima patirtimi, o tai gali įtakoti mūsų subjektyvumą. Toliau Durkheimas pereina prie sąvokų normalus ir patologinis aiškinimo ir priskyrimo kas yra normalu, o kas jau nenormalu-patologiška tiek biologijos moksle tiek kalbant apie socialinius darinius. Ir labai svarbu tai, kad anot Durkheimo, visuotinumo kriterijus turi būti laikomas normalumo kriterijumi, nes tik tuomet sociologija egzistuos kaip mokslas apie daiktus. Grįsdamas tai kas yra normalu, o kas patologiška, autorius naudoja nusikaltimo sampratą, pateikdamas ją, kaip normalią, o ne patologišką, kaip iki tolei buvo manoma. Durkheimas nusikaltimą priskiria normaliam reiškiniui, teikdamas, kad nusikaltimas būdingas visoms visuomenėms, o kas budinga daugumai, tai yra normalu, o ne patologiška. Durkheimas apibrėždamas, kas yra sociologijos objektas, jį supaprastindamas iki, regis kiekvienam suvokiamo, daikto lygmens ir įvardindamas tai, kas yra normalu ir kas patologiška, regis mus priveda prie socialinių reiškiniu aiškinimo jau platesne prasme. Kaip Durkheimas siūlo paaiškinti socialinius reiškinius? Durkheimas yra pastebėjęs, kad dalis sociologų buvo įsitikinę, kad jie pagrindė socialinius reiškinius parodę, kam jie tarnauja ir kokį poveikį turi. Tačiau ar užtenka parodyti pasekmes, kad galėtumėme nustatyti priežastis? Ar užtenka paviršutiniško žvilgsnio į reiškinį ir jau galime kalbėti apie priežastingumą? „Prarodyti, kam faktas naudingas, dar nereiškia išaiškinti nei kaip jis iškilo, nei kaip tapo toks, koks yra.“( Durkheim; 2001:98) Taigi faktas gyvuoja ne tam, kad tik tarnautų, darytų lemiamą poveikį, jis egzistuota ne tik todėl, kad egzistuotų, bet faktas turi ir priežastingumą, apie kuri kalba Durkheimas ir socialinio reiškinio priežastis nėra reiškinio pasekmė. „
Šį darbą sudaro 1284 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!