Kaimo žmonių paveikslai

Bobutė Puiki šeimininkė: „Kambarėlio sienos laikraščiais išlipytos, asla švariai iššluota, visados žaliais ajerais išbarstyta.“ Tvarkinga: „Labai švariai apsivilkusi, galvą baltu raiščiu apsivilkusi,<...>“ Sena: „<...>sauso veido, stambiais klasiškais brėžiais,<...>;Turėdama nesveikas kojas,<...>“; „Sunkiai lipdama į kalną savo ligos supančiotomis kojomis, ateina bobutė<...>“; „Ašaros kap pupos rieda per jos raukšlėtus skruostus.“ Tikinti: „Kam aš puoną Dijvą pykinsiu sava lijžuviu umžiaus pabaiguo;„<...> puoterius kalbu, gijdu gijsmes ir ruožunčių už dūšeles. “ Vieniša: „Mata dabar, kad ir aš: turiejau tievelius, vyrą, trejetą vaikų užauginau – vuo kame visi? Vaika kuožnas sava lizdą susikruovi, jau aš anims neberūpu, tieveliai, vyrs senia akeles užmerki.“ Nereikli, kukli: „Nenuoru aš lundžiuoti puonams į akis, kad napamislytų, kad nuoru kuo nuors gauti.“; „ Ir tap per daug viskuo turu iš jų maluonis, visa kuo esu pertekus“; „ Juk esu pavalgiusi ir apsidariusi ir turu šiltą trobelę.“ Levanarda Rūpestingas, išklausantis: „Jis pasakoja mums tokias gražias pasakas, taip domisi mūsų reikalais, taip moka su mumis kalbėti.“; „Bučiuoja jam į aksomines šnerves, glosto kaktą, plakšnoja per sprandą, šluosto, valo, nesiliaudamas jo šnerves.“ Iškalbus: „Ne, ir kap unc gal tap nupasakoti, nebūdamas kunigu!“ Tikintis: „ Levanarda žegnojas, dėkodamas Dievui laimingai atkeliavęs,; „ „Dievui ant garbės“.“; „ Ir tas jo katališkumas. Tikras „Dievo žmogus“.“ Dosnus: „<...> už knygeles nedaug jis tegauna, nes pusę dalija veltui.“; “ Žinojau, kad jis neims pinigų už tą savo darbą, <...>.“ Išmintingas: (knygų mėgėjas): „ ką yra išskaitęs kitose knygose ir pats begyvendamas prityręs ir sugalvojęs, - <...>.“; „Kap tik pramuokau skaityti, tuojau nusipirkau šv. Istuoriją ir ėmiau skaityti, kada tik begailiedams.“ Skaptuotojas: „Nou mažens munij be gala tika ir sekies druožinieti. Tad pradėjau dirbti šventūsius, šaukštus,<...>.“ Lukošius Stojiškas: „Jau kas kas, o jis, rodos, galėtų būti nepatenkintas savo likimu. Tačiau nesu girdėjus iš jo lūpų nė vieno skundo žodžio. Nei ant žmonių, kurie jį nuskriaudė, nei ant Dievo, kurs tai leido ir visus artimuosius iš jo atėmė.“ „Jam gyvenimas nėra kažkokia laimės duodamoji įstaiga, bet sunki, varginga tarnystė. Jei jis ir duoda kartais trumpų laimės valandėlių, tai yra jo malonė , kaip kokia dovana virš programos“ Nereiklus, kuklus: „Dabar teturi griūvantį lauželį

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!