"Sename dvare" kaimo žmonių paveikslai

LUKOŠIUS Daug gyvenime patyręs ir matęs senelis Lukošius, taip pat yra išskirtinis kaimo gyventojas, kurio nevertėtu pamiršti. Stoiškas: Dauguma senelio Lukošiaus vietoje nesuprastų, kodėl Dievas jį taip spaudžia: neteko dukterų, ūkio. Manytų , jog „kaži kas atėmė iš jo gyvenimą neteisingu būdu“. Bet štai senelis Lukošius, vaizduojamas kaip Šventraščio Jobas, nė kiek nesiskundžia: „Jau kas kas, o jis, rodos, galėtų būti nepatenkintas savo likimu. Tačiau nesu girdėjus iš jo lūpų nė vieno skundo žodžio. Nei ant žmonių, kurie jį nuskriaudė, nei ant Dievo, kurs tai leido ir visus artimuosius iš jo atėmė.“ „Jam gyvenimas nėra kažkokia laimės duodamoji įstaiga, bet sunki, varginga tarnystė. Jei jis ir duoda kartais trumpų laimės valandėlių, tai yra jo malonė , kaip kokia dovana virš programos“. Todėl galima sakyti, kad senelis Lukošius yra stojiškas personažas. Nereiklus, kuklus: Gyvena griūvančiame lauželyje miestelio gale, pakapyje, turi mažą daržo sklypelį. Visoje trobelėje tėra dvi langeliai, nes neseniai kaimynas pasigėręs išdaužė visus langus. Išėjus jam kažin kur, vagis išnešė paskutinį priegalvį ir antklodę. Tačiau Lukošius tuo pasitenkina ir nesiskundžia, neprašo daugiau. Vienišas: Ir gyvena sau senelis vienas kaip pirštas; visa jo draugija – gauta nuo Mamatės višta ir iš kažin kur priklydusi katė. Geras pašnekovas: Tačiau senelio vienišumas ir neturėjimas šalia žmogaus, kuriam būtų galima išsikalbėti padaro Lukošių puikiu pašnekovu. Mamatė visada džiaugiasi, kai nueina pas Lukošių, savo užrašuose rašė: Labai mėgstu kalbėtis su juo. Ramybė plaukia tuomet į mano sielą, kaip perskaičius išmintingą knygą. Tikintis: Mamatė savo užrašuose Lukošių apibūdiną kaip paprastą žmogų atradusį tiesą su Dievu. „Jo santykis su Dievu – tai santykis mylinčio vaiko su geriausiu tėvu. Jei tėvas ir baudžia, jei tėvas ir spaudžia, žino, kad jis tai daro mylėdamas, jo naudai, ir nusižeminęs bučiuoja tą baudžiančią ranką.“ Atsilyginantis, pasitarnaujantis kaimui kaip išgali Žmonės atneša jam šio to, o jis meldžias „už dūšeles“. ŠMULKA Kitas nemažiau svarbus veikėjas prekybininkas, Lietuvos kitatautis žydas – Šmulka. Sutapęs su gamta: nes grįžus namo, į Žemaitiją, iš Londono Šmulka labai džiaugėsi čia esančia gamta, kurios jam taip trūko Londone „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!