Ką išgyvena žmogus, praradęs tėvynę?

Žmogus, praradęs tėvynę, jaučiasi kaip tremtinys, jo kančios negali nuslopinti įspūdingas svetimo krašto grožis, nes žmogų su gamta sieja stiprus ryšys. Gamtoje individą aplanko įkvėpimas sukurti ką nors prasmingo, įamžinti įvairias istorijas, patirtis bei išgyvenimus. Čia asmuo pasijaučia laisvas, gali mintimis pasprukti nuo problemų, atsipalaiduoti, grožėtis gamta, svajoti, kurti ir produktyviai praleisti savo laiką. Taigi žmogui gamta yra labai svarbi, nes praradęs ją jis kartu praranda ir vietą, kurioje gali būti savimi. Tokį pavyzdį liudija ir literatūra. Apie jausmus ir išgyvenimus netekus tėvynės rašė Adomas Mickevičius – vienas garsiausių Europos romantikų, Vilniaus universiteto auklėtinis, gyvenęs Rusijoje, kur buvo ištremtas už dalyvavimą filomatų veikloje. Kurį laiką gyveno Odesoje, kurios peizažas piešiamas daugelyje ,,Krymo sonetų”. Vienas iš svarbiausių Adomo Mickevičiaus sonetų ,,Akermano stepės”. Kūrinio keliautojas – tėvynės ilgesio kamuojamas individas. Kelionė – tai paskata iš naujo išgyventi meilę paliktai ar prarastai tėvynei, o kūryba – būdas išreikšti meilę gimtajai šaliai. Kelionės ir jose matomas svetimas peizažas leidžia viduje atkurti ir prisiminti savo tėvynę, priverčia pajusti nostalgiją ir suprasti, kokia tėvynė yra svarbi. Lyrinis subjektas žavisi svetimo krašto grožiu: jis vežimu tartum laivu plaukia stepe – sausu okeanu, bet gamtos grožis nenumalšina gimtojo krašto ilgesio. Žmogus stebi žvaigždes, įsiklauso į tylą – norėtų išgirsti balsus iš Lietuvos. Tačiau su liūdesiu taria: ,,Važiuokim, nieks nešaukia.‘‘Kitas Adomo Mickevičiaus kūrinys „Ponas Tadas“ apima plačią XVIII amžiaus pabaigos – XIX amžiaus pradžios senosios Lietuvos bajorijos panoramą, perteikia to laiko papročius, mąstymo būdą, garbės, orumo, įsipareigojimo valstybingumui sampratą. Kūrinys rašytas iš tėvynės ilgesio, iš noro kūryba grįžti į gimtąsias vietas. Kaip ir kituose kūriniuose, svarbus kraštovaizdis. Gyvendamas toli nuo Lietuvos, jos kraštovaizdį poetas mintyse regėjo kaip prarastąjį rojų: „Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą! / Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato, / Kas jau tavęs neteko. Nūn tave vaizduoju / Aš, ilgesy grožiu sujaudintas tavuoju“. Taigi gamtoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!