Ką gali pakeisti vienas žmogus? (100-uko rašinys)

pradėjo šaltąjį karą). Šiandien kone kiekvienos šalies konstitucija skelbia dar Žano Žako Ruso iškeltas laisvo,
nevaržomo žodžio bei elgesio idėjas*. Tačiau ar tikrai verta visuomet elgtis taip, kaip individui atrodo geriausia?
Lietuvių literatūroje ryškų paveikto žmogaus paveikslą pateikė realizmo atstovas Jonas Biliūnas apysakoje
„Liūdna pasaka“. Banių šeimos gyvenimas priminė idilę – du vienas kitą mylintys žmonės kuria šeimą, planuoja
jos pagausėjimą. Tačiau susiklosčius pragaištingoms aplinkybėms, šeimos galva Petras išėjo į sukilimą, iš kurio
nebegrįžo. Žinoma, bandydamas kovoti prieš carinės Rusijos nutarimus, jis siekė laimės ir džiaugsmo savo
žmonai ir išsvajotiems vaikams. Tačiau Juozapotai toks spontaniškas ir neaptartas vyro sprendimas reiškė
dvasinę pražūtį. Bemaž nuo tos akimirkos, kai Petras išėjo, Juozapotai galvoje sukosi tik vienas klausimas,
nuskambėjęs apysakos pradžioje ir pabaigoje: „Ar nežinai, tamsta, kur mano Petriukas?“ Lyrinės, psichologinės
prozos pradininkas Jonas Biliūnas parodė, kaip vienas žmogus pakeičia kito gyvenimą, kaip tai lemią jo psichinę
būklę. Petras Banys pralaimėjo visomis prasmėmis – sukilėliai buvo numalšinti, o žmona neteko sveiko proto
ir iki gyvenimo galvos ieškojo savojo Petriuko. Mylimo žmogaus įtaka pasireiškė ir Juozo Apučio novelėje
„Vieniša sodyba“. Išduota sutuoktinio moteris atskleidė, kokias žaizdas širdyje gali palikti vienas žmogaus
sprendimas. Šiandienos žmogus per retai susimąsto, kokią įtaką daro kitiems. Lietuvoje dominuojantis
didžiausias savižudybių Europoje skaičius verčia sunerimti, ar nesielgiame per daug egoistiškai? Ar
neužmirštame pagalvoti apie esančio žmogaus jausmus? Vis dėlto juk verta apmąstyti kiekvieną žingsnį, kuriant
savąjį Nojaus laivą, nes atėjęs potvynis galų gale paveiks kiekvieną.
Antikinėje Graikijoje išplitusi kalokagatijos idėja skelbė, kad laimingas žmogus tas, kuris kovoja už
savo valstybę*. Panašiai mąstė ir vienas JAV vadovas, sakęs, jog svarbiausia ne tai, ką žmogus duoda tėvynei,
o tai, ką jis padaro savo krašto labui. Juk tautos likimas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Mąstant apie vieno
žmogaus poveikį tėvynei, prieš akis išnyra galingas, atrodo, visos tautos dvasia persismelkęs raitelis, 1909 m.
nutapytas M. K. Čiurlionio paveiksle „Vyčio preliudas“. Menininkas nevaizduoja visos tautos, tvirto ir stipraus
kūno, tačiau išryškina dvasinę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!