Ką gali pakeisti vienas žmogus? (Maironis)

Dalai Lama teigė, kad jeigu jautiesi mažas ir menkavertis, pabandyk miegoti su uodu. Ši mintis aiškiai parodo, kad individas gali turėti didelę įtaką kitam. Nepastovioje, sparčiai besikeičiančioje visuomenėje žmogus ieško atramos ir pavyzdžio, kaip derėtų tinkamai pasielgti. Sektinu pavyzdžiu neretai tampa iškilios asmenybės, kurios gali nulemti žmogaus ateitį: ją pagerinti, praskaidrinti arba ją sužlugdyti.
Visų pirma, taurūs ir kilnūs lyderiai suteikia dvasinių jėgų, ryžto prieštaringame žmonių pasaulyje, kuris kupinas išbandymų ir sudėtingų pasirinkimų. 1864 – 1904m. – tai spaudos draudimo metai Lietuvoje. Šiuo laikotarpiu sąlygos literatūrai plėtotis buvo itin nepalankios. Vis dėlto nelegalūs spaudiniai, jų sklaida telkė ir brandino tautą. Svarbus tapo inteligentų vaidmuo, nes šie, supratę lietuvių kalbos svarbą visai lietuvių tautai, jos išlikimui, kovojo prieš rusinimą. Vienas žymiausių romantizmo poetų, lietuviškumo puoselėtojas Jonas Mačiulis – Maironis, eilėraščius pradėjęs rašyti lenkų kalba, vėliau subrendęs ir išsiugdęs tautinį sąmoningumą, sudegino ankstyvąsias lenkiškas eiles ir ėmė kurti lietuvių kalba. Toks jo poelgis įkvėpė paprastus žmones ir šviesuolius atsigręžti į lietuvių kalbą. Maironis, tautos dainius, buvo aktyvus visuomenės veikėjas – jis rašė publicistinius straipsnius į nelegalią lietuvių spaudą (į laikraščius ,,Aušra‘‘, ,,Šviesa‘‘), parašė trumpą, kompiliacinę Lietuvos istoriją ,,Apsakymai apie Lietuvos praeigą‘‘, kuri buvo pirmoji ištisinė, paprastam skaitytojui skirta Lietuvos istorija lietuvių kalba. Taip pat jis dalyvavo draugijų veikloje, propagavo lietuvių kalbos vartojimą akademijos viešumoje, buvo lietuvių spaudos bendradarbis. Maironis – labai reikšminga asmenybė lietuviams, nes nutautinimo laikotarpiu jis žadino tautą, puoselėjo lietuviškumą, jo poezija padėjo lietuviams pajusti tautinį bendrumą bei savitumą. Maironio poezijoje išreikštos tautinio atgimimo idėjos. Eilėraštis ,,Nebeužtvenksi upės‘‘ skleidžia idėją, kad lietuvių tautos atgijimas yra neišvengiamas: ,,Nebeužtvenksi upės bėgimo,/ Norint sau eitų ji pamažu.‘‘ Eilėraštyje lietuviai yra raginami ginti ,,kalbą, žemę, jos būdą‘‘ taip, kaip tai darė protėviai. Eilėraštis kupinas ryžto, pasiaukojimo, tikėjimo ir vilties. Jame parodoma, kad sąmoninga kova ir auka dėl gimtinės laisvės, ateities yra drąsus subrendusio žmogaus pasirinkimas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!