Ką gali vienas žmogus? (100-uko rašinys)

kiek vertas tikslas, kurio jis siekia.
Pirmiausia, altruistiška asmenybė suvokia individualumo galią, todėl prisideda prie sociumo laimės
kūrimo. Empatija ir rūpestis dėl aplinkinių laikytas vertybe nuo seniausių laikų. Štai jau Antikoje žmonių
moraliniu kompasu tapo istorija apie Prometėją, pasiryžusį aukotis dėl visuomenės gerovės ir sulaukusį bausmės.
Džiugu, kad šio didvyrio iškeltos dorybės nebuvo pamirštos ir realizmo laikotarpiu. Tuo metu žmonės bandė
suvokti, ką sugeba individas ir kokių tikslų siekia. Štai lyrinės psichologinės novelės pradininkas J. Biliūnas itin
vertino asmenybės individualumą ir jos pasirinkimą aukotis dėl aplinkinių džiaugsmo. Apie tai jis sukūrė alegorinį
apsakymą „Laimės žiburys“, kuriame aprašomi altruistiški žmonės, pasiryžę prisidėti prie visuotinės laimės
kūrimo. Kalno viršūnėje atsirado stebuklingas žiburys, kėlęs nuostabą. Išmintingas senolis paaiškino, kad palietus
jį sociumas taps laimingas ir darnus, tačiau tai padariusi arba nukritusi asmenybė* pavirs akmeniu ir paaukos
gyvybę. Bendruomenė ėmė vengti paslaptingojo kalno, tačiau atsirado asmenų, nepabūgusių jį pasiekti. Žuvo
daug žmonių, tačiau kiekvieno iš jų auka nebuvo beprasmė – kūnai tapo akmenimis ir suformavo kalną, leidusį
įgyvendinti tikslą. J. Biliūnas rašo: „Ir rados stebuklas!“, nes prometėjišką žygdarbį laikė moraliu, nekasdieniu
poelgiu. Šio kūrinio pagrindinė mintis akivaizdi – žmogus laimingas tada, kai laimingi kiti. Kyla klausimas, ar
XXI a. kilnioms asmenybėms vis dar aktualu padėti kuriant pasaulio bendruomenės gerovę? Atsakymas
teigiamas, nes sąmoningi žmonės stengiasi išvengti moralinio nuosmukio ir aplinkinių laimę kelia ant vertybių
Olimpo. Verta paminėti Vytauto V. Landsbergio straipsnį „Mėnuliai, šviečiantys DELFI“, kuriame autorius
teigia, kad rūpestis visuomenei turi būti ugdomas nuo pat vaikystės. Jis mano, kad egzistuoja du žmonių tipai –
vieni primena saulę ir skleidžia meilę patys, o kiti panašūs į Mėnulį ir ją sugeria. Publicistas įsitikinęs, kad
mylimas vaikas užauga, tampa „saule“ ir pradeda spręsti socialines problemas. Yra vilties, kad tokiomis
asmenybėmis virs viso pasaulio bendruomenė, o ne vienas žmogus. Vadinasi, kiekvienas asmuo yra reikšmingas,
jei nusprendžia prisidėti prie visuotinės laimės kūrimo.
Be to, humaniškas žmogus kovoja su dehumanizacija ir palieka istorinį liudijimą ateities kartoms.
Saugoti humanizmą dažnai priverčia istorinės aplinkybės. Štai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!