Justinas Marcinkevičius ir jo kūryba

Justinas Marcinkevičius

XX a. antroji pusė – XXI a. pradžia – tautos dainius, poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas

Apie Justiną Marcinkevičių:

• XX a. antroji pusė – XXI a. pradžia.
• Lietuvių poetas, dramaturgas, prozininkas ir vertėjas, pelnęs didžiulę skaitytojų meilę ir pripažinimą.
• Jo kūryba iškyla kaip nacionalinės savigynos būdas tautos nelaisvės sąlygomis.

I. Teorinė dalis

Justinas Marcinkevičius "Tai gražiai mane augino..." 1980 metai

Biografinis kontekstas:

• Poetas, dramaturgas, prozininkas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 metais Važatkiemyje Prienų rajone.
• 1954 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą).
• Dirbo Genio ir Pergalės redakcijose, 1959–1960 m. Lietuvos rašytojų sąjungos valdyboje.
• Atgimimo pradžioje buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys.
• Be Justino šeimoje augo dar trys vaikai. Būsimo poeto kūdikystė – šviesi, harmoninga. Nuo mažens jį supo graži sūduvių gamta .

Kultūrinis kontekstas:

• Žmogus suvokiamas per tautą, jos kalbą, kultūrą, tradicijas.
• Aukščiausia kultūra poetui – tėvynės meilė, dori žmonių santykiai, kultūros atmintis.
• Sąmoningai ėjo kultūros keliu. Poetinės jo dramos laikytos tautiškumo, lietuviškumo, etiškumo, dvasingumo simboliu, o pats poetas vertintas kaip vienas didžiausių to meto autoritetų.

Laikotarpio reiškiniai, idėjos:

• • Modernioji XX a. II pusės literatūra;
• • Rašytojas ir visuomenė totalitarizmo gniaužtuose;
• • Tautinės tapatybės gaivinimas ir kūrimas;
• • Siekis grąžinti kultūrą, tradicijas, istorinę atmintį;
• • Istorinė drama kaip atminties ugdytoja;
• • Mitas, senoji kultūra, istorija moderniojoje literatūroje.

Justino Marcinkvičiaus kūrybai būdinga:

J. Marcinkevičiaus lyrikos, dramos subjektui dvasine atrama tampa tėviškė, gimtoji kalba, namai, žemė, žemdirbio darbai, liaudies dainos.

Kaip svarbiausia idėja iškyla žmogaus ir tėvynės ryšys. Žemdirbio gyvenseną Marcinkevičius laiko bene vienintele atspara tautos naikinimo akivaizdoje. Marcinkevičiui svarbios humanizmo idėjos, svarbus pats žmogus – KAIMO žmogus.

Marcinkevičiaus kūryba įkūnija tipišką XX a. antrosios pusės lietuvio inteligento sąmoningumo trajektoriją – kilęs iš kaimo, jį palieka, mieste baigia mokslus, dramatiškai apmąsto kaimo praradimą.

Žemė, duona, rankos motina – standartiniai Marcinkevičiaus įvaizdžiai.

Kūrybos etapai:

• 1 Laikotarpis – socializmas, kolaboracija, pataikavimas režimui.
• 2 Laikotarpis – istorinių šaknų ieškojimas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!