Jurgio Kunčino "Tūlos" aprašymas

XXa. antrosios pusės autorius, poetas, rašytojas. Labiausiai vertintas dėl prozos kūrinių. Kunčinas augo Dzūkijos sostinėje Alytuje, vėliau Vilniaus universitete studijavo vokiečių filologiją (mokslų nebaigė), dar vėliau, paties žodžiais tariant, ,,dirbo įvairius darbus“ ir ,,stebėjo gyvenimą“. Jis vadinamas ,,vienu autentiškiausiu savojo laiko rašytoju, su metraštininko kruopštumu liudijusiu žmogaus situacijos dramatizmą totalitarinėje visuomenėje“, jis neslepia antipatijos sovietinei ideologijai.
Geriausias jo kūrinys ,,Tūla“. Pagrindinis veikėjas – bohemietis, bastūnas, menininkas, puikiai pažįstąs Vilnių, Užupį: kavines, barus, ligonines, parkus, kapines, bažnyčias... Jis yra vienišius, individualistas, kovojantis su rutina, miesčioniška, sudaiktėjusia, bedvase aplinka. Didžiausias priešas – gyvenamoji tikrovė, kasdienybė, o didžiausia vertė – žmogaus savitumas, originalumas. Šis vienišas maištautojas yra žmonių atstumtas, jaus nusivylęs ir pats pasitraukęs už visuomenės ribų – renkasi klajoklio dalią: jis sako: ,,suku ratą po rato... tame pačiame mieste...“. Gyvenime vadovaujasi savo moralės kodeksu – prie nieko neprisirišti, niekam neįsipareigoti, nes laisvė yra svarbiausia. Jo gyvenimo filosofija yra priešinga miesčionių filosofijai: jam vaidenasi sotūs miesčionys, gyvenantys lengvabūdiškai, sumaterialėję. Jam koktu, kad viską lemia pinigai (net vietą kapinėse), todėl priešinasi miesčioniškoms sovietinės santvarkos diktuojamoms taisyklėms. Jam mielesnis bohemiškas gyvenimo stilius, kurio niekas nevaržo, kupinas pavojų ir iššūkių. Savo valkatišką gyvenimo būdą netgi romantizuoja: lygina save su gyvūnu, kuris gali prisitaikyti prie naujų sąlygų, ,,susilieti su gatve, rūku...“ - gyvena tik šia diena, nekuria ateities planų. Tad nuolatiniai jo valkatiško gyvenimo palydovai – vienatvė, melancholija (,,geriam vermutą ir niūrėjam“), kančia, klajonės.
Romane pabrėžiamas jo visuomeninis statusas: ,,valkata, laisvas žmogus, savo uždarų maršrutų šeimininkas“. Dažnai svaiginasi alkoholiu (vynu) senamiesčio kavinėse, kuriose renkasi meno atstovai. Tai rodo, kad protagonistui svarbi aplinka, supantys žmonės, o vynas - ,,vaizduotės bičiulis“ - padeda pamiršti kasdienybę, susirasti nakvynę, be to, padeda virsti šikšnosparniu, kad galėtų aplankyti savo mylimąją Tūlą. Bet vis dėlto protagonistas bando išlaikyti santykius ir su sociumu (visuomene)(,,dar traukia prie stabiliai gyvenančių žmonių...“), vis grįžta prie knygų – meno ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!