Meilės tema Jurgio Kunčino "Tūloje"

• Jurgis Kunčinas rašė kultūrinio lūžio laikotarpiu, kai Lietuvai jau atgavus nepriklausomybe, nebereikia sutelkti visų intelektualinių ir dvasinių jėgų kovai už tautos išlikimą.
• Rašytojas postmodernistas – nedeklaruoja universalių idėjų, nesiūlo visuotinių tiesų.
• Kunčinas nenori moralizuoti, jam svarbiau yra aprašyti tai, ką jis jaučia savo sieloje ir kūne.
• Romane meilė yra „vientisa ir svaigi“. Ji gaivalinga, nelinkusi aukotis, tik įkvepia mėgautis gyvenimo procesu.
• Romanas – tai ne siekis pasakyti, kodėl svarbu mylėti ar išaiškinti, kokia meilė turi būti, ko reikia atsisakyti, kad tyrai mylėtum. Romane svarbiausia vaizduoti meilę tokią, kokią jaučia pasakotojas: parodoma, kaip ji veikia pasakotojo kūną ir sielą. Norima parodyti pojūčius, kurie užplūsta įsimylėjusį žmogų.
• Tūla yra subjekto dvasios svaigulys, kuris apkvaišina bevardį pasakotoją ne mažiau nei alkoholis: „...kol gyvas siurbsiu dantenom varnalėšų sunką ir mylėsiu tave... Tūla!.“ Tik Tūla gali numalšinti subjekto dvasios alkį.
Tūla – išgalvota?
• „Kartais man atrodo, kad tave, Tūla, aš pats susigalvojau — iš tikrųjų tavęs nė nebuvo...“
• Kaip teigė literatūrologas R. Tamošaitis: „J. Kunčino herojus yra maištininkas ir auka, intelektualus valkata, bohemiškoje kovoje prieš sistemą netekęs gyvybinių jėgų, todėl jis visomis galiomis kabinasi už gyvenimo stiprindamas įsivaizduojamos meilės jausmą. Kol žmogus gali mylėti, tol jis dar kūrybingas ir gyvas. Meilė herojui būtina ir kaip savasties išsaugojimas. Todėl būtinas ir meilės objektas – romantiškai mylima mistifikuota moteris, kuri „Tūloje“ yra ne tiek reali, kiek įsivaizduojama, fiktyvi.“
• „Romano moteris neturi individualus charakterio, ji yra tiesiog tamsus, neįžvelgiamas lyg sapnuose įsikūrusio moteriškumo archetipas, romantiškas paveikslas ar ikona, iš fragmentų sulipdyta vienišo vyro svajonė.“
• Anot M. Grigaičio, Tūla yra tarsi atsiminimas, kuris yra praradęs fizinę žmogaus forma ir tapęs vidiniu, psichiniu procesu.
• Tūla yra lyg geismą sužadinantis slėpinys, kūrinyje ji kuriama kaip instinktyvioji moteriškumo būtis, kurios trokšta pasakotojas.
Meilė
• Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“ panaši į Kunčino romaną „Tūla“, nes:
◦ Nors romanas yra rašomas lyg laiškas, kreipimasis į Tūlą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!