Jurgio Kunčino romano „Tūla“ analizė

Jurgis Kunčinas

Įvadas: Jurgis Kunčinas – XX a. pab. – XXI a. pr. poetas, vertėjas, vienas žymiausių nepriklausomos Lietuvos prozininkų.

Pagrindiniai autoriaus gyvenamojo laikotarpio reiškiniai ir idėjos:

• Nepriklausomybė laikų literatūra

• Gyvenimo išbandymai: žmogiškųjų santykių situacija prozoje

• Laisvas žmogaus vertybių pasirinkimas: šiuolaikinio žmogaus orientyrai

• Literatūros misijos pokytis: naujo santykio su šiuolaikine visuomene, tradicija ir istorija paieškos

• Visuomenės pokyčių apmąstymas prozoje

• Šiuolaikinio „aš“ tapatybė

• Meninė prozos kalba

Kūrinys: romanas „Tūla“

Tematika:

• Meilė

• Sovietmečio inteligentas

• Bohema(paaišk.: menininkų palaidas gyvenimas), menininkų pasaulis

• Miestas, Vilnius, Užupis

Trumpas siužetas:

Romanas prasideda bevardžio pasakotojo kreipimusi į mylimąją Tūlą, kurios jau nebėra, tačiau meilė jai niekur nedingusi. Jis prisimena Užupį, Vilniaus rajoną, kuriame gyveno Tūlą ir kuris lemtingai susijęs su juo pačiu, nes čia nuo seno gyveno jo giminės ir jis pažįsta kiekvieną šio rajono tarpuvartę ir gyventojus. Prisiminimai perteikiami pasitelkus vaizduotėje sukurto šikšnosparnio personifikaciją ir yra labai poetiški. Pasakotojas prisimena dieną, kai Vilniaus dailės parodų rūmų kavinėje pirmą kartą pamatė Tūlą, atpažino ją kaip lemtingą žmogų ir praleido laimingiausią gyvenimo savaitę juos nuomojamame name su apside Užupyje. Viską pakeitė kelionė į Kauną – herojaus pažintis su Tūlos tėvais. Jie nepritarė dukters pasirinkimui ir įsižeidęs pasakotojas, užuot grįžęs į Vilnių, patraukė į Klaipėdą ir vėl pasinėrė į bohemišką gyvenimą. Ilgainiui supranta jis padaręs lemtingą klaidą, patenka į Vasaros gatvėje esančią psichiatrijos ligoninę, kur gydomi alkoholizmu sergantys žmonės. Kelis kartus atsitiktinai sutinka Tūlą, ima rašyti jai laiškus, įsivaizduoja, kad šikšnosparniu pasivertęs skrenda pas mylimąją. Vėliau patenka į vadinamąjį Girtuoklių kalėjimą, ten praleidžia pusantrų metų, beveik kasdien rašo laiškus Tūlai, tačiau ji nenori bendrauti. Išėjęs iš kalėjimo pasakotojas sutinka pažįstamą menininkę baltarusę Mariną ir su ja išvažiuoja į Krymą. Grįžęs į Lietuvą vėl gyvena iš atsitiktinių uždarbių, nakvoja, kur pakliūva, toliau svaiginasi.Praėjus septyneriems metams atsitiktinai Sereikiškių parke sutinka Tūlą. Paaiškėja, kad ji su tėvais gyvena Pagudėje ir atvyko į Vilnių vienai dienai. Mylimieji plaukia Nerimi į Valakampius, vakarėjant grįžta į miestą, praleidžia meilės naktį Užupyje ant varnalėšomis apžėlusio Vilnelės kranto. Tai paskutinis jų susitikimas. Po kurio laiko pasakotojas sužino, kad Tūla neaiškiomis aplinkybėmis sudegė pirtelėje, o jos palaikai palaidoti ne kapinėse, o miške. Jis iškasa urną su mylimosios pelenais ir perlaidoja name su apside, kur kažkada Tūla nuomojo kambarį ir kur mylimieji praleido laimingiausią savo gyvenimo savaitę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!