Juozas Aputis. Novelės "Autorius ieško išeities" analizė + KONSPEKTAS

XX a. antrosios pusės ir XXI a. pirmosios pusės rašytojas. Priklauso trečiajai sovietmečio rašytojų kartai.
Trečioji naujų kūrėjų karta įsitvirtino stagnacijos metais, 8-9 dešimtmetyje, per literatūros ir kultūros atšilimą. Buvo palankūs metasi kurti atviresne stilistika, suklesti novelistika.
Buvo lengviau kurti ezopine kalba – kalba, kuri padeda neaiškia kalba apeiti cenzūrą, neaiškiai kritikuoti sovietinę valdžią, santvarką, leidžia paslėpti kitokią prasmę, mintį). Kad galėtų gvildenti kritikuojamas temas. Pasikliovę ezopinę kalbą rašytojai galėjo kurti neleistomis temomis, kritikuoti sovietų ideologiją. Todėl novelės tapo labai populiarios.
Aputis apibūdinamas kaip žymiausias Lietuvis XX a. antrosios pusės moderniosios psichologinės novelės kūrėjas. Aputis buvo nepalankus rašytojas sovietinei valdžiai.
Nešė individualumo praradimą, susvetimėjimą. Aputis kalba apie žmogaus ir gamtos ryšį, atsigręžia į tradicijas, vaikystės išgyvenimus, ieško žmogaus ramsčio, dabarties žmonių atramos.
Aputis akcentuoja ir vertina vaikystę, kurioje galima įgyti stiprybę, sustiprėti, prisiminti praeitį ir save. Ryškus sugrįžimas į vaikystę.
• Šiuo laikotarpio proza yra vadinama lyrine proza.
• Lyrinėje prozoje svarbu ne pasakojimas apie įvykį, o žmogaus būseną.
• Veiksmas vyksta žmogaus sąmonėje
• Svarbus pasakotojas ir rašytojo asmeninė patirtis.
• Akcentuojami jausmai, detalės, kurios yra labai reikšmingos.
• Novelių pradininkas lietuvių literatūroje – Biliūnas. (Reikės palyginti Biliūno ir Apučio kūrybą...)
• Prozoje labai dažnai priešinama kaimo ir miesto kultūra (atneša šeimos irstančią santykiu kultūrą, žmonių gyvenimo pagrindą.
• Svarbi ir labai ryški senosios ir jaunosios kartos santykiu tema. Kalbama apie kartų priešpriešą, senųjų tradicijų naikinimą. Jaunosios kartos nuopuolis.
Aputis prozoje kalba apie tai, ką lemia senosios ir jaunosios kaltos išsiskyrimas. Vienas pirmųjų prabilo apie senojo lietuviško kaimo nykimą dramatišką vertybių kaitą, kolūkyje gyvenančio žmogaus dvasinius praradimus.
JUOZO APUČIO KŪRYBOS YPATUMAI
Kritikai Aputį įvardina kaip asmenybišką žmogų – Aputiškas jautrumas, žmogiškumas, mąslus pasakojimas kūriniuose, Aputiškai liūdnos novelės.
Mokėsi VU, baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo laikraščių redakcijose, buvo vertėjas.
Jo kūryboje ryški jo paties autobiografija, gausu vaikystės kraštovaizdžių, gausu dzūkiškos šnekamosios kalbos žodžių, Pokaryje kalbama ezopine kalba, atskleidžiama meilė tėvui, prisirišimas prie gyvūno, nors, iš tiesų, kalbama...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!