Juozas Aputis „Autorius ieško išeities“ interpretacija

Juozas Aputis – iškiliausias sovietinio laikotarpio Lietuvoje modernios psichologinės novelės ir apysakos autorius. Rašytojas tikroviškai vaizdavo gyvenamojo meto dalykus, socialinę aplinką, kaimo buitį, bet svarbiausia jam – žmogaus išgyvenimai, būsenos, sąmonės procesai, subtilūs ryšiai su aplinka ir kitais žmonėmis. Jam svarbi nykstanti senojo kaimo dvasios kultūra, žmogiškumas, liūdima nykstančių tradicijų, vertybių.
Kaip ir daugelyje J.Apučio novelių („Šūvis po Marazyno ąžuolu“, „Šunelis alksnio viršūnėje“ ir kt.), taip ir analizuojamoje novelėje „Autorius ieško išeities“ vaizduojamas kaime atsiradęs žiaurumas, smurtas, panieka silpnesniam. Novelės erdvė konkreti, veiksmas vyksta ant kalnelio, palei Garspjaunio pelkes, prie iškastos siloso duobės. Čia vyksta žemės ūkio darbai, kasinėjimai, žmonės važinėja traktoriais. Dabar pats darbymetis: vasara, pirmoji birželio pusė (laikas konkretus). Per detales atskleidžiama kaimo aplinka, tikroviški kaimo gyvenimo ir buities vaizdai: vyturiai, žolė, pievos, arkliai, žalios pelkės. Žmonės važinėja traktoriais, sklaido ir plūkia (trambuoja – nevartotina svetimybė) žolę, varinėja arklius – vystoma žemės ūkio kultūra. Ši novelė pirmąkart išspausdinta sovietų laikais (1977 m. rinkinyje „Sugrįžimas vakarėjančiais laukais), todėl galima numanyti, kad čia vaizduojamas darbas kolūkyje.
Novelės veiksmas prasideda pietų pertrauka, darbininkai, jų yra septyni: du traktorininkai – „storasprandis“ ir „skylėtagalvis“, studentas, „aukštasis baltakaklis“, „sudžiūvėlis“, Vincė ir Jogasė, pietauja („ryja lašinius su duona“), ilsisi. Konfliktas pietaujant įsiplieskia tarp darbininkų – „storasprandžio“ ir „baltakaklio“, šiam atsisakius valgyti. Tačiau svarbiausi šioje situacijoje tampa ne jie, o studentas, bandantis išgelbėti vaikinuką. Ši skriaudos tema yra susijusi su bendrais civilizacijos procesais, humanistinės kultūros ir tradicinių vertybių griuvimu. Tai, kad pirmasis traktorininkas spontaniškai užpuola vaikinuką, atskleidžia, kad į civilizuotą pasaulį įsiveržė naikinančios jėgos, kurių įveikti žmogus negali, nepajėgia. Šis spontaniškas, nemotyvuotas veikėjo elgesys - „ilgakaklio“ užpuolimas – kyla ne tiek iš jo paties, kiek iš pakrikusio pasaulio.
Netikėtas posūkis novelės pabaigoje – „storasprandis“ paleidžia „baltakaklį“, o „sudžiūvėlis“ – studentą. Tai rodo, kad sukaupus valią ir tikėjimą, blogis netenka savo galios. Visa ši situacija yra lyg ir studento, jauno...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!