Jono Biliūno novelių santrauka

Novelėje pasakojama apie ūkininką Jokūbą, koks jis buvo stiprus, visų gerbiamas jaunystėje, apie tai, kaip sukūrė šeimą, tačiau svarbiausias vykis, kad viena naktį bandydamas apsaugoti savo turtą Jokūbas užmušė arkliavagį, išryškėja temos, kas yra kaltė, skriauda ir jos suvokimas, moralinė atsakomybė? Kodėl neteisiamas (iš tiesų nekaltas, nes užmušė arkliavagį, gindamas save ir savo turtą) žmogus visą gyvenimą jaučia sąžinės graužatį. Ką padarai blogą kitam, pirmiausia sau padarai. Biliūno kūryboje kitas yra ne tik žmogus, bet kiekvienas, kuris jaučia skausmą.
Novelėje aprašoma, kaip valstiečių šeima pas save priima buvusį poną Dambraucką, likusį be pinigų, namų ir darbo. Tėvas gerbia Dambraucką, nors seniau buvo sumuštas jo neteisingai su lazda, tačiau nepyksta ir atleidžia jam. Išvykdamas Dambrauckas iš šių namų, palieka lazdą tėvui, šis priima lazdą ir jos neišmeta, tad pagrindinė novelės mintis yra mokėti atleisti ir suteikti žmonėms antrą šansą.
Pasakotojas, išgyvenantis sunkią savo paties situaciją (sergantis parvažiavęs tėviškėn), suvedamas su seneliu (paaiškėję jis buvo senas geras tėvų kaimynas ir draugas), kurį ištikusi nelaimė, kuri slegia jį visą kaip žmogų, slegia ne tiek nelaimė (jis senas, nedaug bereikią), kiek moralinė skriauda, netinkamas elgesys. Petrą Sabaliūną (toks senelio vardas) sūnus išvarė iš namų, kai jis paseno ir tapo nereikalingas, taip pažeisdamas žmogiškumą. Apsakymo pasakotojas pasijunta kaltas: „jaučiau, kad dalį amžinos vaikų kaltės ir aš savyje nešioju“, prašo atleidimo, kad negali niekuo padėti. Moralinę skriaudą žmogus nešioja širdyje ir jos negalima išmatuoti materialiais dalykais. Tad ir kaltė nebūtinai yra aiškus nusikaltimas, už kurį galima bausti. Kaltė ir yra moralinis nusižengimas. Savo kaltės suvokimas – būtina žmogaus dorėjimo sąlyga, o kentėti už kitų kaltes yra aukščiausia žmogaus dorumo pakopa, mažai kam tepasiekiama.
Senatvės ir jaunystės kontrastas. Šūvis į žmogaus žmogiškumą. Žmogus nušovęs savo pasenusį šunį bėga nuo savo nusikaltimo tekinas. Apsakymo gelmė – galvojimas apie senatvę, ryšius, nereikalingumą. Jaunas Brisius, kaip ir jaunas žmogus, priklauso namų stipriesiems. Bet...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!