Jono Biliūno apibendrinimas

1. J. Biliūno kūryba labai autobiografiška: dažnai vaizduojama jo vaikystės aplinka, gimtinės kraštovaizdis, biografijos faktai (atostogos tėviškėje, liga, mokslai...) Pasakojama pirmuoju asmeniu. Lyg išnyksta tam tikra riba tarp pasakotojo ir autoriaus. Bet jų tapatinti negalima. Subjektyvus kalbėjimo būdas primena išpažintį. Tarsi skaitytojas būtų nuodėmklausys.
2. J.Biliūnas buvo lūžis, ir pradžia. J.Biliūnas lietuvių prozoje įtvirtino psichologizmą. Su kiekvienu nauju kūriniu J.Biliūnas plėtė žmogaus vidinio pasaulio studijas. J.Biliūno žmogus atviras ir pasauliui, ir sau. Iki J. Biliūno buvo kuriamas detalus ir nuoseklus vaizdas. Buvo puoselėjamas epinis pasakojimo būdas, kurį puoselėjo Žemaitė, M.Valančius, Lazdynų Pelėda ir kt. Šie prozininkai stengėsi aprėpti kuo daugiau moralinių ir socialinių problemų. Jiems rūpėjo sukurti objektyvų, tikrovišką pasaulį, o tame pasaulyje gausu įvykių, veikėjų, konfliktų. Viskas dar prisodrinama plačiais gamtos aprašymais, spalvingais veikėjų paveikslais. Jis pasirinko intymesnį kalbėjimo būdą ir visą dėmesį sutelkė ne į išorinį, bet į konfliktą. J.Biliūnas savo kūryba skleidė psichologizmą. O tam pakako kad ir vieno įvykio, tačiau išsiplėtė vidinių būsenų, išgyvenimų skalė. Kūriniuose tampa svarbūs žmogaus santykiai, sąžinės, atsakomybės temos. Vyrauja moralinė nuostata – gailestis nelaimingo ir atleidimas skriaudėjui, kaltė ir atgaila.
3. Aplinka, gamta vaizduojami saikingai, kiek tai padeda atskleisti veikėjo jausmus ir nuotaikų pasaulį. Akivaizdus praeities ir dabarties išgyvenimų kontrastas.
4. J.Biliūno kūriniai nemoralizuoja, nesmerkia ir neteisia. Skaitytojui pačiam paliekama atrasti tuos sielos slėpinius, kurių dar nebuvo pastebėjęs. Todėl jam paliekama daug erdvės apmąstymams. Atvira novelių kompozicija. Krikščioniškosios vertybės ne primygtinai peršamos, o jomis gyvenama. J.Biliūno žmogus moka atjausti, kalba jautriai ir nuoširdžiai.
5. J. Biliūno kūriniai laikomi gero stiliaus pavyzdžiu. Juose mintys dėstomos glaustai, nuosekliai. Tikroviškam vaizdui kurti parenkami kuo tikslesni, konkrečiausi žodžiai. Iš stilistinių figūrų būdingos inversijos, pakartojimai, paralelizmai.
Taigi J. Biliūnas tęsė realistinio pasakojimo tradiciją, bet kartu ženklino mūsų literatūrą naujų krypčių požymiais.
Maironis laikytinas lūžiu lietuvių poezijoje, proza taip pat turi savo ribinį autorių – Joną Biliūną. Iki Biliūno lietuvių prozoje vyravo epinis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!