Jonas Strielkūnas

Jonas Strielkūnas - gimė 1939.III.16 Putaskuose ( Panevėžio rj.), tarybinis poetas. 1957m. baigęs Vabalninko vid. m-klą, iki 1960m. dirbo Vabalninko, Biržų rj. laikraščių redakcijose. 1967-78 laikraščio “Literatūra ir menas” redakcijos darbuotojas. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1958m. Poezijos rinkiniai: “Raudoni šermukšniai” (1966m.), “Vėjas rugiuos” (1971m.), “Varpo kėlimas” (1978m. LTSR valstybinė premija 1979m.), “Po tylinčiom žvaigždėm” (1982m.), “Lapkričio medis” (1985m.), “Rinktinė” (1986m.). Vyrauja ryšio su gimtąja žeme, kaip žmogaus egzistencijos pagrindo, erotinių vertybių mato motyvas; J.Strielkūnas poetizuoja gimtinės gamtą, kaimo buities konkretybių vaizdais, istorinėmis ir kultūrinėmis reminiscencijomis reiškia patrijotinius jausmus. Poezijoje būdingas ramus susimąstymas, vaizdo skaidrumas, natūralus paprastumas, sąsajos su tautosaka; tradicinis dainiškas lietuvių lyrikos melodingumas, emocingumas derinamas su daiktiškojo konkretumo poetika. Išvertė A.Isahakijano, N.Nekrasovo ( “Kam Rusioje gyventi gera” 1979m.), F.Tiutčevo (“Lyrika” 1982m.), A.Feto (“Poezija” 1984m.) kūrinių. J.Strielkūno eilėraščių knyga išversta į rusų kalbą.
Už kelių laukų ir miškų.
Mokydamasis šeštoje klasėje, gyvenau viename bute su dviem vyresniais berniokais. O aukštesniųjų klasių lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas J.Latvėnas, skatindamas mokinių kūrybiškumą, vietoj namų darbų kartais prašydavo parašyti kokį nors originalų kūrinėlį. Kūrybingų, žinoma, buvo nedaug, ir kiekvienas sukosi kaip išmanydamas, antai nurašydavo kokio nors romano ištrauką ir demaskuodamas gaudavo dvejetą. Sykį tie vyresnieji kažkaip aptiko mano kruopščiai slepiamą sąsiuvinį su eilėmis.
Tai buvo pats blogiausias patarimas, kokį esu kada nors girdėjęs. Nuo to laiko vienus eilėraščius rašiau sau, kitus - jiems, kai buvo išaiškintas tikrasis autorius - sienlaikraščiams, dar vėliau - laikraščiams. Ir tai truko beveik iki pirmosios knygos išleidimo. Šitoks dar nesusitupėjusio literato susidvejinimas, be abejo, neišėjo į gera. Viena kūrybos pusė buvo oficiali, šalta, neautentiška, kita - nuotaikų dienoraščiai, albuminiai atminimai. Beje, tuo metu rašiau ir prozą, net dramas.
1960 m. buvau pakviestas į respublikinį jaunųjų rašytojų seminarą. Svarstymui nusiunčiau, žinoma, oficialiuosius eilėraščius. Autoritetinga komisija be jokių abejonių supeikė mane, o aš, grižęs į Rašytojų sąjungos viešbutį, klausydamasis, kaip už sienos draugai giria to...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!