Jonas Biliūnas ir jo novelės

 Jonas Biliūnas XX a. pradžios kūrėjas, realistas, priskiriamas džiovininkų, arba mirtininkų, kartai. XIX pabaigoje ir XX pradžioje nepagydoma liga džiova nusinešdama daug gyvybių. Lietuvių kultūra tuo laikotarpiu neteko daug garsių žmonių, kurie mirė labai jauni: Jonas Biliūnas mirė 28 metų, Vincas Kudirka 41 metų, o Povilas Višinskis 31 metų. Dėl silpnos sveikatos, Jono Biliūno tėvai ketino jį leisti mokytis, norėjo, kad sūnus taptu kunigu. Biliūnas anksti neteko tėvų, jį globojo vyresnieji broliai. Busimasis rašytojas atsisako stoti į kunigų seminarija, užrūstina brolis ir praranda jų paramą. Literatūros kritikai, kalbėdami apie to laikotarpio kūrėju karta, pabrėžia, kad to meto lietuvių inteligento charakterį formuoja konservatyvių tėvų ir radikalių vaikų konfliktas. Daugelis tėvų siekė, kad jų sūnus rinktųsi kunigystę, dėl praktiniu sumetimu. Tėvai tradicinės kultūros atstovai. Vaikai atstovauja modernėjai kultūrai, aukštinančiai individą, ieškanti savojo kelio. Biliūno žmona Julija Janulaitytė. Su ją susipažino Panevėžį. Žmona buvo labai svarbi Biliūno gyvenime. Ligai paaštrėjus žmona slaugė autorių, sudarė palankias sąlygas kurti. Paskutini kūrinį apysaka ,,Liūdna pasaka” Biliūnas diktavo žmonai. Apysakos lyriniame įžangoje minima pasakotojo mylimoji Ramūta. Jos prototipas Biliūno žmona - Julija Janulaitytė. Kūrybos bruožai Biliūnas yra lyrinės, psichologinės novelės pradininkas lietuvių literatūroje. Biliūno kūryba yra atskaitos taškas lietuvių prozoje (po Biliūno nei vienas nebegrįžo prie tokių kūrinių, kuriuos rašė Žemaitė). Klasikinė novelės bruožai: nedidelė apimtis, gaustos (koncentruotos) prozos žanru. Novelėse labai svarbi potekstė. Jos dažniausiai turi vieną įvykį, nedaug veikėjų, netikėta pabaiga. Lyrinei psichologinei prozai būdinga: vyrauja subjektyvus kalbėjimo būdas(kalbama pirmuoju asmeniu, pasakotojas kartu ir veikėjas, išsakomas subjektyvus požiūris, objektyvus kalbėjimo būdas, kalbama trečiuoju asmeniu, stebima tarsi iš̌ šalies, pasakotojas su veikėjų nesutampa) Dėmesys ne išoriniam, o vidiniam veiksmui: nuotaikoms, išgyvenimams, jausmams. Lyrinėje psichologinėje prozoje nebelieka plačių gamtos, aplinkos, veikėjų išvaizdos aprašymų, didelis dėmesys skiriamas detalėms. Lyrinėje psichologinėje prozoje nėra nuoseklios sekos iš dabarties grįžtama į praeitį. Kiti Jono Biliūno kūrybos bruožai: Biliūno prozos pasakotojas yra jautrus, atidus aplinkai, atviras sau ir pasauliui, dažnai atskleidžiama pasakotojo nuotaika ir savijauta. Daugelyje novelių vyrauja intymus kalbėjimo būdas. Biliūno kūryboje dažnai vaizduojamas nelaimingas žmogus, dažna nuskriausto, nereikalingo žmogaus tema, prozoje ryškūs kaltės ir atgailos motyvai. Biliūnas – rašytojas humanistas, todėl Biliūno prozoje išaukštinamos humanistinės vertybės. Autorius kūryboje gina krikščioniškąsias nuostatas: atjautą, gailestingumą, pagalbą artimui, sąžinė. Biliūno kūryboje aukštinamas žmogus, kuris yra nuoširdus, atidus kito nelaimei, gebantis atjausti. Pačius geriausius kūrinius Biliūnas parašė paskutiniais gyvenimo metais 1904-1907m. sunkiai sirgdamas, todėl daugelyje kūrinių parodomas nelaimingo žmogaus likimas ir paskutinis Biliūno kūrinys yra apysaka „Liūdna pasaka“, tai vienintelė Biliūno apysaka. LIŪDNA PASAKA Tai yra vienintelė autoriaus apysaka, paskutinis jo kūrinys. Rašytas paskutiniais metais prieš mirtį, paaštrėjus džiovai. Kūrinys susietas su istoriniu kontekstu,1863-1864 metų sukilimu. Apysakoje vaizduojamas dramatiškas jaunos šeimos likimas, sudėtingu Lietuvos laikotarpiu, 1863-1864 sukilimo metai. Dėmesys sutektas į Petro ir Juozapų šeimas. Kūrinio kompozicija: Kūrinį sudaro lyrinė įžanga ,,Baltasai šešėlis” ir dvi dalys. Pirmoje dalyje vaizduojama dabartis, parodomas pasakotojo susitikimas su sena išprotėjusia moterimi. Atskleidžiama, jog susitikimas sukrečia pasakotoją ir paskatina domėtis išprotėjusios moters gyvenimu. Pirmoje dalyje pasakojama pirmuoju asmeniu. Pasakotojas yra ir pats veikėjas. Vyrauja subjektyvus pasakojimo būdas. Antroje dalyje vaizduojama praeitis, parodomas jaunos šeimos gyvenimas 1863 sukilimo metais. Lyrinė įžanga ,,Baltasai šešėlis”: Įžangos pradžioje kuriama nostalgiška, liūdna nuotaika. Pasakotojas jaučia artėjančia gyvenimo pabaiga: ,,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!