Jonas Strielkūnas (1939-2010)

Jonas Strielkūnas – Lietuvos poetas, vertėjas, publicistas. Gimė 1939 m. Kovo 6 dieną Putauskuose, Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje. Vaikystė buvo kaip ir daugelio, gimusių ir augusių tais rūsčiais pokario metais. Vienintelė vaiko dienų pramoga tuomet būdavo knygos. Skaityti išmoko anksti, dar prieš pradėdamas lankyti Sodelių pradinę mokyklą, pamokytas tėvo, kuris nors baigęs tik tris rusiškos mokyklos klases, buvo apsišvietęs labiau už savo kaimynus: rašinėjo į laikraščius žinutes, vaidino klojimų spektakliuose, vadovavo apylinkės pavasarininkams. Skaitymo aistra užvaldė visam gyvenimui. Dar vaikystėje be perstojo giedodavo senelės kantišką lenkiškomis raidėmis, beveik atmintinai mokėjo Maironio poemą „Tarp skausmų į garbę“.
1957–1960 m. dirbo Vabalininko laikraščio redakcijoje, 1967–1978 m. laikraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje. Nuo 1978 m. pagrindinis užsiėmimas – vertimai iš rusų, anglų, latvių, rumunų ir kitų kalbų. Tarp jo verstų poetų: Fiodoras Tiutčevas, Afanasijus Fetas ir kiti. Jonas Strielkūnas iškilus poetas , darbštus ir kuklus žmogus poezijos grandas kurį pelnytai galime vadinti vienu žymiausių XX a. antrosios pusės lietuvių lyrikų Tai, kad nemažai Jono Strielkūno eilėraščių virto liaudies dainuojamomis dainomis, liudija Jo kūrybos universalumą ir išliekamąją vertę, o genialus poeto paprastumas - ir kūryboje, ir gyvenime - liks jį pažinojusiųjų širdyse. „Aš trumpam atėjau, aš ilgam išeinu“ - perfrazuojant šį poeto eilėraštį būtų galima pasakyti, kad Jis pasiliko savo sukurtuose poezijos namuose visam laikui.
Stilius - vyrauja klasikinis melodingas ketureilis.
* Istorijos apmąstymas;
*Gyvenimo trapumo pajauta;
Kūryba
Jonas Strielkūnas eilėraščius spausdinti pradėjo 1958 m., daugelis jo eilėraščių tapo dainomis. Jo eilėraščiuose vyrauja ryšio su gimtąja žeme kaip žmogaus būties pagrindo, etinių vertybių mato, motyvas. Autorius poetizuoja gimtinės gamtą, kaimo būties konkretybių vaizdais, istoriniais ir kultūriniais atminimais reiškia patriotinius jausmus. Strielkūno poezijai būdingas vaizdo skaidrumas, ramus susimąstymas, savaimiškas paprastumas, tautosakos motyvai, lietuviškų dainų lyrizmas, jausmingumas derinamas su daiktiškuoju konkretumu.
Kūrybos šaltiniai
• Folkloras;
• Baladės;
• Pasakos;
• Raudos;
• Istorija;
Lyrinis subjektas
Galima Strielkūno pasaulėjautą sieti su XX a. egzistencializmu, absurdo filosofija, bet galima matyti ryšius ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!