Jonas Biliūnas „Liūdna pasaka“. Miesto scena

Jonas Biliūnas „Liūdna pasaka“ Miesto scena 1. Remiantis kūrinio kontekstu, pasakyti, kokios aplinkybės paskatina eiti į miestą. Senelė ubagėlė Juozapotai papasakoja apie maištininkus, apie sukilėlių suėmimą, todėl ji nusprendžia rizikuoti ir eiti į miestą ieškoti Petro. 2. Kokius jausmus išgyvena Juozapota mieste? Atsakymą argumentuoti citatomis. Juozapota mieste išgyvena šiuos jausmus: baimę ir nežinomybę. „<...>bailiai int šalis dairydamos“, „Tartum vis dar netikėjo, kad taip galėjo atsitikti...“, „Tartum nuo jų sau pagalvos laukė, tikėjos teisybę patirti“, „Jai regėjos, kad visi jie apie jos Petrą žino<...>“. 3. Įrodykite, kad miesto vaizdas kuriamas Juozapotos akimis ir, kad jos elgesys, vaizduojamas realistiškai. Miesto vaizdas: „Dideli, keliais gyvenimais namai tęsėsi iš abiejų pusių be galo; plačios gatvės, tiesios kaip stalas, buvo viena už kitą gražesnės...“. Juozapotos elgesys: ji stebėjo žmones „Žiūrėjo tik int žmones, kuriuos ant kiekvieno žingsnio matė“, troško žmonių paklausti ar jie nematė jos Petro „Teip troško jų paklausti, paprašyti... Nedrįso..“, tačiau ji bijojo tai daryti, nes visi žmonės jai atrodė kaip ponai „Visi jie tokie buvo ponai, galingi“, todėl ji tikėjosi, jog kas nors jos pačios paklaus „Laukė, ar nepaklaus kartais jie patys, ko jinai šitan miestan atėjo ir tokia nelaiminga int visus stebis“. 4. Palyginti ištraukoje minimas gražias moteris su minimomis antroje ištraukoje, apysakos pradžioje, ir parašykite, kuo jos panašios. „Šitai pro šalį trys ponios praėjo, gražios kaip paveikslas“. „Visi savo reikaluose buvo paskendę“. Juos panašios tuo, jog visos buvo gražios, tačiau paskendusios savo reikaluose. 5. Koks pasakotojo santykis su Juozapota? Remdamiesi J.Biliūno kūrybos kontekstu, parašykite su tuo susijusi svarbų rašytojo prozos bruožą. Pasakotojo santykis su Juozapota yra remtas pasakotojo užuojauta. Jis, panašu, supranta Juozapotą ir ją užjaučia. Rašytojo prozos bruožas – užuojauta. 6. Kokie žodžiai sieja šią sceną su kūrinio pradžia? Kodėl būtent jie kartojami Juozapotai praradus protą? „-Kiek ponų... kokie gražūs...“. Jie kartojami praradus protą todėl, jog tai buvo pats paskutinis Juozapotos atsiminimas, prieš pamatant negyvą savo vyrą. Juozapota patyrė dvasinį lūžį ir išprotėjo. 7. Kokias nelaimes patiria Juozapota po vyro mirties? Ji išeina iš proto, praranda kūdikį, patenka į kalėjimą ir jame yra mušama, nebeturi namų bei artimųjų, kenčią badą, trūksta rūbų, elgetauja. 8. Remdamiesi šią ištrauką ir kūrinio kontekstu, parašykite, kaip su Juozapota elgėsi jos amžininkai ir kai vėlesnės kartos. Kodėl laikui bėgant, žmonių elgesys keičiasi? Juozapota vienmečiai rūpinosi kaip sava, nešė jai maisto, rūbų, buvo prie jos pripratę. Vėlesnės kartos žmonės jau rečiau ją atsiminė, Juozapota liko kaip „Liko tarp jaunųjų viena kaip terp žalio miško stuobrys“. Jaunesnė karta jos nemėgsta ir ima nekęsti todėl, nes Juozapota pas juos ant kampo gyvena, dėl to ji dar labiau nuskursta. Kai visi galų gale pamiršta apie Juozapotos sudėtingą gyvenimą ir jos nedėkingą likimą, niekas jos nebeatpažįsta.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!