Jonas Biliūnas "Liūdna pasaka" - ištraukos interpretacija

Jonas Biliūnas – didysis lietuvių literatūros realistas, savo kūryboje nagrinėjęs tai, kas vyksta žmogaus sieloje, kai išorinio pasaulio įvykiai paveikia jo jausmus. Graudumo, užuojautos, gailesčio, nepatogumo, gėdos situacijos ir būsenos išreiškiamos norint parodyti sunkų žmogaus gyvenimą, kada niekuo negalima jam padėti. Apysakoje „Liūdna pasaka“ taip pat išreiškiami žmogaus išgyvenimai, patyrus skaudžių ir sukrečiančių įvykių, o būtent I dalis ištraukoje iškyla pasakotojo paveikslas, persmelktas emocinio reagavimo į išorinį pasaulį.
Jau ištraukos pradžioje, kadangi pasakotojas kalba I asmeniu, išreiškiami jo jausmai, nuomonė, pozicija. Stebėdamas aplinką pasakotojas ją analizuoja: „Iš vasarinių namų susirinko netoli manęs gražiai apsitaisiusių vyrų ir moterų...“ Matomas vasaros laikas tarsi norint sukurti linksmą, džiugią nuotaiką. Taip pat pasakotojas fiksuoja įvykius: vaikai žaidė, žmonės po mišką išsisklaidė. Tokius vaizdus stebėdamas pasakotojas jaučiasi ramus, saugus, laimingas: „...regėjos, kad nėra pasauly vargų ir ašarų, nelaimės ir bado...“ Matome, jog miško erdvė pasakotojui – tai dvasinės ramybės vieta, savotiška harmonija. Taip pat minimas simbolis žolynai. Jie tarsi užgožia pasakotojo trumpai minimus, negalavimus, ligą ir simbolizuoja ilgą amžių, sveikatą. Taigi matome, kad pasakotojas tarsi perdėtai kuria ir paryškina harmoningą, laimingą vaizdą.
Į tokia harmoningą, džiugią nuotaiką įsiterpia netikėtas įvykis: „Tik staiga kažin koks ypatingas, niekados negirdėtas balsas mano ausyse sudejavo kaip senatvės skundas, nelaimių atbalsis.“ Matome, kad išgirstas balsas pasakotoją paveikia, nes jį apibūdinti vartojami epitetai (ypatingas, niekados negirdėtas), palyginimas, jog tas balsas tarsi visų nelaimių išraiška. Taip norima parodyti stiprų balso poveikį, tačiau tik juo neapsiribojama, pereinama prie žmogaus išvaizdos: „... išlindo sena, aukšta moteriškė. Ėjo jinai... lazdele pasiramsčiuodama ir dejuodama.“ Toks moters vaizdas ir nusakytos detalės (sena, dejuodama) pasakotojo širdyje sukelia prieštaringus jausmus: „Ją pamatęs, greitai nusisukau. Neištūrėjau: sudrebėjau ir atsigręžiau.“ Pasakotojas išgyvena nepatogumo, net išgąsčio jausmus, tačiau kartu ir smalsumą, susidomėjimą. Vedamas tokių jausmų pasakotojas susiduria su moters akimis, kurias apibūdina...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!