Jonas Biliūnas (1879–1907) ir "Liūdna pasaka"

JONAS BILIŪNAS (1879–1907) • Lyrinio apsakymo meistras. • Vienas žymiausių lietuvių realizmo atstovų. • Autorius, su kuriuo sietinas prozos atsinaujinimas. KONTEKSTAS: • Biliūnas – pirmasis lietuvių literatūroje kalba apie sąžinę – svarbiausią žmogaus teisėją. • Biliūno prozoje pasakotojas kalba pirmuoju asmeniu, užima subjektyvią poziciją. Jis domisi vidiniais žmogaus išgyvenimais, tačiau nėra stebintis visažinis. • Biliūnas manė, kad žmogaus gyvenime daug lemia akimirkos, kai lemtingai susiduriama su kažkuo, ko anksčiau nebuvo ar nepastebėta. • Autoriaus kūryboje atsispindi daug suprantančio, giliai jaučiančio žmogaus ilgesys, liūdesys, ramumas. • Biliūno veikėjai patiria sunkumų, kurie nežymūs išoriškai, bet labai reikšmingi. Dėmesys sutelkiamas į skriaudžiamą žmogų, bet jaučiantį skausmą vidumi. • Biliūnas kūrė apie socialinę nuoskriaudą ir nelygybę, kaltę ir atsakomybę, laimę ir pasiaukojimą už kitus. KULTŪRINĖ APLINKA: • XIX a. ima formuotis konfliktas tarp konservatyvių tėvų ir radikalių jaunuolių. Tėvai svajojo bent vieną iš sūnų išleisti į kunigus, bet šie pasipriešindavo atsisakydami. • Panaikinus spaudos draudimą atsirado galimybė legaliai leisti ir spausdinti lietuvišką spaudą. Itin populiari rodėsi realistinė literatūra, sutelkusi dėmesį į socialines problemas. Apysaka „LIŪDNA PASAKA“ KONTEKSTAS: • Apysakoje atsispindi 1863 m. sukilimo įvykiai ir pasekmės Lietuvai. • Biliūnas, būdamas jaunas, susirgo ir prieš paskutiniąsias savo gyvenimo dienas sukūrė patį svarbiausią kūrinį - apysaką “Liūdna pasaka”. • Kūrinyje jaučiami skausmo, meilės ir nevilties motyvai. • Pasakotojas ligotas, jautrus žmogus, paskutinėmis dvasios galiomis įsižiūrintis į gyvenimo grožį, besistengiąs juos suprasti. • Apysakoje vaizduojamas tragiškas Juozapotos ir Petro Banio šeimos likimas, kurį apibendrintai galima suvokti kaip visos tautos likimą sukilimo metu. • Išraiškingas leitmotyvas “akys - žvaigždės”, padedantis atskleisti tiek išorinį, tiek vidinį Juozapotos grožį ir sykiu skaudžią lemtį. Kada Juozapota su vyru kūrė šviesią ateities viziją, jos akys “mirgėjo kaip dvi gražios žvaigždės - laimės žvaigždės”. Vėliau visiškai užgesusios akys liudija sudužusias svajones ir negrįžtamai prarastą gyvenimą: “Tai buvo du taškai, klaikūs, be gyvybės.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!