Jauno žmogaus paveikslas lietuvių literatūroje

Jaunystė yra gražiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis. Šiuo gyvenimo etapu žmonės pilni idėjų, kūrybingi, kuria savo pasaulį tokį, kokį nori. Jaunas žmogus labai dažnai yra identifikuojamas, kaip dar tinkamai nei savęs, nei pasaulio nepažįstantis žmogus. Tai visiškai jaunas, dar tik pradėjęs savo gyvenimo kelionę žmogus, kuriam dažnai tenka susidurti su įvairiausiais gyvenimo iššūkiais, vedančiais jauną žmogų gyvenimo pažinimo ir brandos link. Trumpai tariant – jaunas žmogus labai dažnai susiduria su problemomis. Problemos gali būti pačios įvairiausios, nuo sudėtingų pasirinkimų gyvenimo kelyje, iki meilės kančių ir egzistencinių klausimų. Jaunam žmogui svarbu kuo daugiau išprusti, pažinti ir, svarbiausia, pasiekti svarbiausius savo gyvenimo siekius, kurių turi kiekvienas. Jauniems žmonėms siekiai labai svarbūs, nes jaunystėje siekti tai, ko norima, atrodo labiausiai pravartu. Dažnai netgi sakoma, jog jaunas žmogus privalo pasiekti daug ką dar būdamas jaunas todėl, kad senatvėje būtų lengviau. Jauno žmogaus situacija įkvepia rašytojus. Lietuvių literatūroje kūrinių apie jauną žmogų galime rasti itin dažnai ir įvairių. Vieni jaunystę piešia kupiną polėkio ir jaunatviško maksimalizmo, kiti jauną žmogų vaizduoja kaip subrendusį ne pagal amžių ir praaugusį savo laikmetį. Savo kalboje plačiau aptarsiu Vinco Mykolaičio – Putino ir Juozo Apučio kūriniuose sukurtą jauno žmogaus paveikslą.
Dažniausiai, jaunas žmogus savo brandos pradžioje siekia atsiskirti nuo tėvų ir kurti savarankišką gyvenimą. Kiti jaunuoliai yra nuolankesni ir pasirenka patenkinti svarbiausių žmonių – savo tėvų - poreikius. Toks jauno žmogaus paveikslas vaizduojamas vieno talentingiausių XX a. lietuvių rašytojų V. Mykolaičio – Putino romane “Altorių šešėly”. Tai pirmasis meniškai brandus psichologinis romanas lietuvių literatūroje. Romane vaizduojamas sudėtingas, įvairiapusis žmogaus charakteris konkrečioje aplinkoje ir istorinėje laiko atkarpoje. Personažų poelgius motyvuoja gyvenimo aplinkybės, jie yra psichologiškai įtikinami. Dėmesys vidiniam pagrindinio veikėjo Liudo Vasario pasauliui, analitinis pasakojimo pobūdis leidžia romaną laikyti psichologiniu ir intelektualiniu. Pusiau autobiografinė knyga atskleidžia ir paties rašytojo samprotavimus bei gyvenimišką situaciją. Pagrindinis kūrinio veikėjas Liudas Vasaris yra naivus, nuolankus vaikas, nesivelia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!