Jaunimo nusikalstamumas

Nusikalstamumas – visuomeninis reiškinys, procesas, kurį sudaro visuma baudžiamų veiklų, padarytų tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laikotarpį. Baudžiamasis įstatymas yra pagrindinis kriterijus, kuris leidžia atskirti nusikalstamas veiklas nuo nenusikalstamų.
Nusikalstamumui būdingi tam tikri dėsningumai. Nusikalstamo elgesio rūšys ir standartai nėra atskirų nusikaltėlių auka.
Nusikalstamumas susideda iš dalių, elementų, kuriems būdinga tam tikra tarpusavio priklausomybė. Jis yra polistruktūrinis (turi daug struktūrų):
1. Erdvės - laiko struktūra
2. Veiklų pavojingumo visuomenei laipsnis
3. Nusikalstamumo kėsinimosi objektas
4. Nusikaltėlio psichinis santykis su padaryta veika
5. Nusikaltėlio asmenybės požymiai
Rūšys
Nusikalstamumas skirstomas į registruotą (žinomą) ir latentinį (nefiksuojamą, nematomą, paslėptą).
• Registruotasis nusikalstamumas - toks, kurį fiksuoja kriminalinė statistika.
• Latentinis nusikalstamumas (lot. latens - 'nepastebėtas', 'nepastebimas') - latentinių veiklų (nusikaltimų), nepatekusių į kriminalinę statistiką, visuma. (Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos).
Paauglių nusikalstamumas yra aktuali ir svarbi socialinė teisinė problema, su kuria susiduria daugelis valstybių, o Lietuva ypač. Tėvų atsakomybės už savo vaikus sumažėjimas, šeimų ekonominės problemos, nepakankama socialinių ir specializuotų prevencijos institucijų veikla, lėšų trūkumas vaikų užimtumo problemoms spręsti skatina nepilnamečių nusikalstamumą. Jie ypač jautrūs neigiamiems socialiniams reiškiniams (mokymosi prestižo smukimas, ekonominė krizė). Kas ketvirtą vaiką į nusikaltimą įtraukia suaugę asmenys, kas dešimtą – tėvai! Į nusikalstamą veiklą įsitraukia vis daugiau jaunų žmonių, dažniausiai tai nesimokantis ir nedirbantis jaunimas, nepilnamečiai, vaikai. Paauglių nusikalstamumas didėja greičiau nei nusikalstamumas apskritai. Pažymėtina, kad pastaraisiais metais vis didėja rūpestis dėl suaugusiųjų, kurie panaudoja vaikus, nesulaukusius baudžiamosios atsakomybės amžiaus, kriminalinei veiklai vykdyti, žinodami, kad jie negali būti apkaltinti ir paprastai po arešto bus paleisti. Tokios veiklos diapazonas – nuo apiplėšimų ir įsilaužimų į namus iki narkotikų kontrabandinio vežimo ir platinimo. (Kvieskienė, G. (2003). Socializacija ir vaiko gerovė. Vilnius.).
Lietuvoje ne tik auga nepilnamečių nusikalstamumas, bet ir mažėja nusikaltėlių amžius. Vis dažniau įstatymus pažeidžia jaunesni nei 14 m. vaikai. Be to labiausiai baugina tai, kad paaugliai elgiasi vis priešiškiau ir žiauriau. Jie dalyvauja muštynėse, užpuolimuose, šantažuoja, nedvejodami naudoja ginklus, vagia ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!