Nusikalstamumas ir visuomenė

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO KATEDRA NUSIKALSTAMUMAS IR VISUOMENĖ Kursinis darbas TURINYS ĮVADAS............................................................................................................................3 I. TEORINIAI TYRIMO PAGRINDAI 1. NUSIKALSTAMUMO SĄVOKOS, BRUOŽAI.......................................................5 1. 1 Nusikalstamumo ir nusikaltėlių apibrėžimai................................................5 1. 2 Nusikalstamumo prigimtis, bruožai..............................................................5 2. NUSIKALSTAMUMO PRIEŽASTYS........................................................................6 2. 1 Nusikalstamumo priežasčių klasifikacija.....................................................6 3. NUSIKALTĖLIŲ KLASIFIKACIJA...........................................................................7 4. NUSIKALSTAMUMO SITUACIJA LIETUVOJE.....................................................9 4. 1 Nusikalstamumas Lietuvoje...........................................................................9 5. NUSIKALSTAMUMO PROBLEMA.......................................................................10 6. NUSIKALSTAMUMO PREVENCIJA....................................................................11 6. 1 Vyriausybės vykdomos programos..............................................................11 6. 2 Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras...........................................12 II. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ 1. Statistinių duomenų bazių apie nusikalstamumą analizė analizė................................14 1. 1 Tyrimo metodika..........................................................................................14 1. 2 Dinamikos eilučių rodiklių skaičiavimas.....................................................15 1. 2. 1 Prognozavimas tiesiniu trendu.....................................................22 2. Anketinio tyrimo „Nusikalstamumas ir visuomenė“ metodika ir rezultatų analizė....24 2. 1 Tyrimo metodika.........................................................................................24 2. 2 Tyrimo imtis................................................................................................25 2. 3 Respondentų nuomonė apie policijos veiklą...............................................26 2. 4 Respondentų nuomonė apie nusikalstamumo situaciją ir jos kitimą............28 2. 5 Nusikalstamumą skatinančios priežastys.....................................................30 2. 6 Nusikalstamumo prevencija.........................................................................32 IŠVADOS.......................................................................................................................34 LITERATŪRA..............................................................................................................35 PRIEDAI........................................................................................................................36 ĮVADAS Nusikaltimai yra skaudi ir opi Lietuvos visuomenės problema. Didžiausios ir svarbiausios problemos Lietuvoje yra nusikalstamumas ir nedarbas. Lietuvai įstojus į ES atsirado naujos įsidarbinimo galimybės, tačiau nusikalstamumo problema smarkiai išaugo. Griežto ir vienareikšmio paaiškinimo šiam faktui nėra, bet tai gali būti susiję su Lietuvos ekonomine ir socialine padėtimi. Policijos departamento duomenimis, pernai visoje Lietuvoje buvo užregistruota 93 tūkstančiai 419 nusikalstamų veiklų. Palyginus su 2003 metais nusikalstamumas šalyje išaugo beveik 10%. Padaugėjo vagysčių ir plėšimų, tačiau sumažėjo nužudymų, sunkių sveikatos sutrikdymų, išžaginimų. Apie tai nuolat sužinome iš masinių informavimo priemonių: spaudos, televizijos, radijo. Problema – nusikalstamumas yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių – socialinių problemų. Nusikaltimų nemažėja, veikiau yra tendencija daugėti. Taigi, savo darbu norime išsiaiškinti kokiomis priemonėmis būtų galima sumažinti nusikalstamumą, kaip piliečiai vertina teisėsaugos veiklą, kokia yra nusikalstamumo situacija Lietuvoje, kaip ji kinta ir kis ateityje. Aktualumas – nusikalstamumo situaciją apibrėžia ne tik realūs faktai, bet ir žmonių nuomonė, savijauta, ar jie jaučiasi saugūs gatvėje, namuose. Ši problema yra labai aktuali, nes gali paliesti kiekvieną iš mūsų, todėl labai svarbu ją tirti. Objektas – nusikalstamumo kitimo tendencijos Lietuvoje, žmonių nuomonė apie nusikalstamumą Dalykas – nusikalstamumo priežastys ir tendencijos Tikslas – nustatyti nusikalstamumą skatinančias priežastis ir nusikalstamumą mažinančias priemones bei ištirti piliečių nuomonę apie tai. Uždaviniai: 1) išanalizuoti su nusikalstama veikla susijusius statistinius duomenis, 2) išsiaiškinti nusikalstamumo tendencijas Lietuvoje, 3) sudaryti nusikalstamumo prognozę 2005, 2006 metams, 4) ištirti piliečių nuomonę apie: • policijos veiklą; • nusikalstamumo situaciją Lietuvoje ir jos kitimą; • nusikalstamumą mažinančias priemones; • nusikalstamumą skatinančias priežastis. Metodai: 1) statistinių duomenų bazių apie nusikalstamumą analizė; 2) apklausa atlikta anketavimo būdu. Darbe naudojami tokie statistiniai metodai: aprašomosios ir grafinės statistikos metodai, trendo funkcija. I. TEORINIAI TYRIMO PAGRINDAI 1. Nusikalstamumo sąvokos, bruožai 1. 1 Nusikalstamumo ir nusikaltėlio apibrėžimai Nusikalstamumas – tai tam tikros rūšies socialinė liga. Kovojant su ligomis nepasitenkinama vien gydymu, stengiamasi neleisti jų atsirasti. Šitaip turėtų būti ir kovojant su nusikaltimais, užkertant jiems kelią, kitiap sakant, taikant prevenciją (A. Čepas, 1992). Nusikalstamumas – tai santykinai masinis, istoriškai kintantis, turintis baudžiamąjį teisinį pobūdį socialinis klasikinės visuomenės reiškinys, susidedantis iš visumos nusikaltimų, padarytų atitinkamoje valstybėje per tam tikrą laikotarpį (A. Dapšys, A. Čepas, 2003). Asmenybė, taip pat ir nusikaltėlio asmenybė, yra žmogaus vystymosi visuomenėje rezultatas, jos socialinės ir psichologinės savybės – pasaulėžiūra, politinės, moralinės ir kitos pažiūros, įpročiai ir įgūdžiai, elgesio ir charakterio ypatybės. Kriminalistikoje taip apibrėžiama nusikaltėlio asmenybės sąvoka – tai socialinių ir socialiniai reikšmingų savybių, požymių, ryšių, santykių visuma, apibūdinanti asmenį, kaltą baudžiamojo įstatymo pažeidimu, ir kartu su kitomis sąlygomis ir aplinkybėmis daranti įtaką jo antivisuomeniniam elgesiui (A. Čepas, 1992). Nusikalstamumas visada yra tam tikro asmenybės formavimosi ir jos santykio su konkrečia situacija rezultatas, todėl nusikalstamumo ir nusikaltimų genezė visada yra susijusi su socialiniais-psichologiniais aspektais, t.y tradicijomis, papročiais, požiūriais, įpročiais. 1. 2 Nusikalstamumo prigimtis, bruožai Nusikalstamumo prigimtis bei jo esmė yra socialinė, nes nusikaltimai padaromi visuomenėje, juos padaro visuomenės nariai ir jais kėsinamasi į visuomenės interesus, o svarbiausia – nusikalstamumo socialinę prigimtį ir esmę sąlygoja tai, kad jo priežastys glūdi ekonominėse, ideologinėse, socialinėse – psichologinėse, organizacinėse bei kitose panašiose sferose. Nusikaltėlis tampa nusikaltėliu ne todėl, kad jis yra turtingas ar neturtingas, bet dėl to, kad jis yra iliuzijoje kad materialūs daiktai ir materialus juslinis pasitenkinimas padarys jį laimingu. Nusikalstamumas turi taip pat teisinį charakterį, nes jį sudaro visuomenei pavojingos ir baustinos veiklos, numatytos baudžiamuosiuose įstatymuose. Reikia pabrėžti, kad nusikalstamumą sudaro ne atskiros veiklos, bet jų visuma. Taigi nusikalstamumas tam tikra prasme yra masinis reiškinys. Galima išskirti nusikalstamumo pagrindinius bruožus: 1) masiškumą, 2) istorinį laikinumą ir kintamumą, 3) socialinę esmę ir teisinį kriminalinį pobūdį (A. Čepas, 1992). 2. Nusikalstamumo priežastys Svarstydami nusikaltimų paskatas, susiduriame su dviejų rūšių veiksniais: veiksniais, glūdinčiais pačioje nusikaltėlio asmenybėje, ir veiksniais, susijusiais su tam tikromis socialinėmis aplinkos sąlygomis. Nusikaltimų šaknys yra ne tik netinkamo augimo, auklėjimo ir gyvenimo aplinkybės. Pačioje visuomenėje glūdi visų būsimų nusikaltimų užuomazgos, nes visuomenėje yra sąlygų, kurios padeda jiems išplisti. Visuomenė ruošia nusikaltimą, o nusikaltėlis yra tik įrankis. Kriminalistai ir sociologai beveik visiškai išleido iš akių tą faktą, kad materializmas yra tikroji, gilioji nusikalstamumo priežastis. Nusikaltėlis vadovaujasi televizijos reklamų nurodymais: įsigyk tą, įsigyk aną, ir tu būsi laimingas. Jis tiesiog stengiasi imti viską iš gyvenimo, nes tai anot reklamos padarys jį laimingu (Chris Butler, 2000). 2. 1 Nusikalstamumo priežasčių klasifikacija Nusikalstamumo priežastys yra labai įvairios. Išnagrinėti kiekvieną iš jų neįmanoma, todėl kriminologijoje priimta jas klasifikuoti remiantis šiais kriterijais: 1) veikimo mechanizmas, 2) veikimo mastas, 3) turinys, 4) prigimtis, 5) šaltinis ir t.t. (V. Andriulis, 2000). Pagal veikimo mechanizmą nusikaltimų priežastys skirstomos į priežastis ir aplinkybes. Priežastys yra tokie socialiniai procesai ir reiškiniai, kurie pagimdo nusikaltimus ir nusikalstamumą apskritai. Aplinkybės – tai tokie reiškiniai ir procesai, kurie patys savaime nesukelia nusikalstamumo, o padeda, lengvina, sustiprina jo priežasčių veikimą. Tarp priežasčių ir aplinkybių egzistuoja glaudus ryšys ir sąveika. Aplinkybės negali privesti prie nusikaltimo. Kita vertus, nesant aplinkybių, priežastis negali realizuoti esančias joje nusikalstamumo atgaminimo galimybes. Pagal veikimo mąstą priežastys ir aplinkybės klasifikuojamos: nusikalstamumo; nusikaltimo rūšių (kategorijų, grupių, skirtstomą pagal įvairius rodiklius); konkretaus nusikaltimo. Pagal turinį nusikalstamumo priežastys ir aplinkybės skirstomos į socialines-ekonomines, ideologines, politines, socialines-psichologines, kultūrines-auklėjamąsias ir t.t. Pagal prigimtį nusikalstamumo priežastys ir aplinkybės skirstomos į objektyvines, objektyvines-subjektyvines ir subjektyvines. Pirmosios dvi yra priskiriamos prie procesų ir reiškinių, sąlygiškai nepriklausomų nuo žmonių veiklos, todėl sunkiai pasiduoda tiksliniam poveikiui. Subjektyvinės priežastys ir aplinkybės, susijusios su trūkumais ir pažeidimais tam tikrose žmonių gyvenimo bei veiklos sferose ir visiškai priklausančios nuo žmonių valios, gali būti likviduotos per trumpesni laikotarpį nei pirmosios dvi. Pagal šaltinį nusikalstamumo priežastys ir aplinkybės skirstomos į išorines ir vidines. Išorinės – tai tokie reiškiniai ir procesai, kurie kyla iš užsienio šalių. Vidinės – tai visuomenės trūkumai socialinėje-ekonominėje, ideologinėje, kultūrinėje-auklėjamoje ir kitose visuomeninio gyvenimo sferose. Jie yra dažnai susiję su socialinės pažangos sunkumais, tačiau kur kas lengviau pašalinami negu išorinės priežastys. 3. Nusikaltėlių klasifikacija Nusikaltėliai skirstomi į dvi dideles grupes - klasifikacija pagal R. Heidlį.: 1) atsitiktinius, aplinkybių lemiamus; 2) įgudusius, arba nusikaltėlius profesionalus. Teismų praktikoje dažniausiai atsitiktiniais nusikaltėliais laikomi jauni žmonės, pirmą kartą nusikaltę. Prie atsitiktinių nusikaltėlių priskiriami aistringi nusiklatėliai dėl meilės, neapykantos, pykčio, keršto, skurdo ar bado ir t.t. Nusikaltėliai profesionalai daro nusikaltimus kaip įprastą profesinį darbą. Vienintelis jų geismas – lengvai pasipelnyti, o pinigai jiems yra reikalingi lošti, alkoholiui ir kitiems smagumams. Nusiklatėliai profesionalai lengvai švaisto pinigus ir skuba pasidžiaugti gyvenimu dar iki pakliūdami į policijos rankas. Profesionalai turi vienodus darbo metodus, dažnai ir savotišką organizaciją iš įvairių pagalbininkų, kurie renka žinias, padeda slėptis. Ši nusikaltėlių profesionalų klasifikacija apima beveik visas nusikaltimų rūšis: žmogžudžiai, kurie pirma užmuša, o paskui grobia; plėšikai, kurie užpuola naktį gatvėje ir greitai tampa tipiškais žmogžudžiais; grobikai, kurie įsilaužia į butus; kišenvagiai; parduotuvių vagys; vagys patarnautojai; vagys elgetos; apgavikai ir sukčiai; šantažuotojai ir prievartautojai; pinigų padirbėjai; sukčiai. Ši klasifikacija esanti grynai teisinio pobūdžio, kur daugiau dėmesio skiriama į išorinę nusikaltimų formą, o ne į jų psichiką (V. Andriulis, 2000). 3. 1 pav. aiškiai matyti kaip yra pasiskirsčiusios nuskikalstamumo rūšys Lietuvoje 1997 – 2003 metais. Kaip matyti, vagystės yra populiariausia nusikaltimo forma. 3. 1 pav. Nusikaltimų struktūra 1997-2003m. (%) Šaltinis: A. Dapšys, A. Čepas “Nusikalstamumas: kontrolė ir prevencijos perspektyvos” Nusikaltėlių spektras labai platus. Neturtingi nusikaltėliai daro nusikaltimus kad įsigytų tai, be ko, jų manymu, jie negali gyventi; turtingi nusikaltėliai taip pat daro nusikaltimus kad kad galėtų įsigyti tai, be ko, jų manymu, jie negali gyventi. Gatvės banditas apiplėšinėja žmones, nes jam reikia pinigų įsigyti naujiems drabužiams ar pan., o korporacinis vagis iššvaisto kompanijos pinigus, nes jam reikai pinigų naujai vilai ar naujam asmeniniam lėktuvui. Nusikaltėlių kontingente klostosi tam tikri nusikaltėlių sluoksniai: profesionalūs asmenys, organizuoti, socialiai adaptuoti asmenys: alkoholikai, asmenys, grįžusieji iš įkalinimo vietų, bedarbiai, benamiai ir pan. (Chris Butler, 2000). Tebevyksta esminiai pakitimai nusikaltėlių kontingento socialinėse demografinėse charakteristikose. 4. Nusikalstamumo situacija Lietuvoje 4.1 Nusikalstamumas Lietuvoje Statistikos duomenimis, vienas milijonas gyventojų duodąs maždaug 1000 kalinių. Tad mūsų valstybėje turėtų būti apie 2500 kalinių. Tie žmonės izoliuojami nuo visuomenės. Bet šitaip problema neišsprendžiama, nes jie uždaromi laikinai, o išėję vėl gali būti pavojingi visuomenei, nes kalėjimas nepataiso (Nils Christie, 1999). Nusikaltimų nemažėja, veikiau yra tendencija daugėti. Baužiamosios įstaigos ir kitose valstybėse, ir pas mus pilnos, net perpildytos. Lietuvoje kasmet padaroma apie 90 000 įvairių nusikaltimų, Kalėjimų departamento žiniomis, kalėjimuose esą apie 3 500 kalinių. Kalinių skaičiaus didėjimas paprastai aiškinamas kaip nusikaltimų daugėjimų padarinys. Nusikaltėlis pradeda, visuomenė atsako. Per 2004 metus užregistruotų nusikalstamų veiklų skaičius 100 000 gyventojų savivaldybėse 4. 1. 1 pav. Situacija Lietuvoje 2004m. Šaltinis: http://www.nplc.lt/stat/nus/nus1.htm Didžiausiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse užregistruota 84 proc. visų šalyje užregistruotų nusikalstamų veiklų. Penkiose mažesnėse apskrityse užregistruota 16 proc. visų šalyje užregistruotų nusikalstamų veiklų. Nesaugiausia – sostinėje ir uostamiestyje. 4. 1. 2 pav. Nusikalstamumas Baltijos valstybėse Šaltinis: http://www.nplc.lt/stat/nus/nus4.htm Lyginat nusikalstamumo situaciją tarp Baltijos valstybių nuo 1995 iki 2002 aiškiai matyti, kad Lietuvoje, palyginus su Latvija ir Estija nusikalstamumas yra aukščiausias per visą šį laikotarpį (4. 1. 2 pav). 5. Nusikalstamumo problema Nusikalstamumas yra radikali problema, kuriai reikia radikalaus sprendimo. Plačiosios žmonių masės turi iš esmės pakeisti požiūrį į save, kitus, pasaulį ir gyvenimo tikslą. Toks masių "perauklėjimas" per švietimo sistemą ir žiniasklaidą užtruktų mažiausiai keletą dešimtmečių. Tačiau tai žinoma šiek tiek utopiška: galingosios ekonominės jėgos, kurios kontroliuoja žiniasklaidą, vargu ar paremtų tokias pastangas. Juk šios jėgos kaip tik suinteresuotos, kad mes būtume materialistais. Jie nori, kad mes nuolat stengtumėmės gauti kuo daugiau juslinio pasitenkinimo, tačiau niekada nebūtume iki galo patenkinti. Jei mes mes nuolat esame tokioje nepasitenkinimo būsenoje, mes tampame vartojiški zombiai, kuriais labai lengva manipuliuoti ir išnaudoti (Chris Butler, 2000).         Teisėtvarka yra visuomeninio gyvenimo reiškinys, turbūt jautriausiai reaguojantis į politinius, socialinius, ekonominius, demografinius, organizacinius ir vertybinius pakitimus visuomenėje bei valstybėje. Todėl tokius pakitimus patiriančiose visuomenėse ir valstybėse nusikalstamumo problema yra itin opi. Taip buvo visada. Dar XVI a. pradžioje italų filosofijos klasikas N. Machiavelli teigė, kad, naujos valstybės yra kupinos visokių pavojų. Taip sakydamas filosofas kaip tik ir turėjo galvoje nusikaltimus (V. Andriulis, 2000). Deja, Lietuva, nors ir ne naujai susikūrusi, o pookupacinė valstybė, 1990 m. atkūrusi valstybingumą, neišengė pavojų kupino naujos valstybės gyvavimo tarpsnio, kuriame nusikaltimų ir juos darančių asmenų sparčai daugėjo, o valstybei ir visuomenei vis sunkiau buvo rasti veiksmingų priemonių ir būdų šiam procesui suvaldyti. 6. Nusikalstamumo prevencija 6. 1 Vyriausybės vykdomos programos Seimas atlieka pagrindinę vaidmenį reformuojant teisėsaugos proceso reglamentaciją, kuriant nusikalstamumo prevencijai ir kontrolei būtiną įstatymų bazę. Tačiau pastebėtina, kad didžioji esamų rezultatų dalis buvo pasiekta aktyviai bendradarbiaujant įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms. Nusikalstamumo kontrolė ir prevencijos klausimai pripažinti itin aktualiais daugumoje Seimo patvirtintų Lietuvos Vyriausybės programų. Pati Vyriausybė yra parengusi ir priėmusi daug konceptualių, teisinų reformos bei teisių pažeidimų prevencijos vykdymo konkrečiose srityse gaires nustatančių dokumentų: šiuo metu vykdomos jau minėtos Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos (pritarta Vyriausybės 1997 03 06), Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos (pritarta Vyriausybės 1998 01 23) ir kt. nacionalinės programos. Parengtos Ilgalaikės kompleksinės organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos bei kitos specializuotos programos (V. Andriulis, 2000). Problemai daug dėmesio skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė, numačiusi teikti tiek piniginę, tiek nepiniginę (pavyzdžiui, apnakvindinimas nakvynės namuose, nemokamas maitinimas) paramą šiai kategorijai priklausantiems asmenims. Konkretų tokių klausimų sprendimą Vyriausybė yra perdavusi vietos savivaldybių kompetencijai, šiuo tikslu savivaldybėse ir apskrityse yra steigiamos socialinės adaptacijos tarnybos, pradėtos rengti ir įgyvendinti atitinkamos programos bei priemonės. Rūpinamasi ir grįžusių iš įkalinimo vietų asmenų užimtumu. 1990 m. gruodžio 13 d. priimtas Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas iš įkalinimo vietų grįžusius asmenis priskiria prie vienos iš kategorijų asmenų, kuriems taikomos papildomos užimtumo garantijos. Minėtas papildomas garantijas įgyvendina Lietuvos darbo birža ir savivaldybė savo rengiamomis valstybinių ir teritorinių gyventojų užimtumo programomis. Šios programos finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų (V. Andriulis, 2000). Viena iš opiausių problemų šalyje yra buvusių kalinių socialinė integracija, jų kvalifikacijos stoka ir neigiamas visuomenės požiūris į juos. Didžiąją dalį buvusių kalinių sudaro (2003 metais) potencialiai aktyviausio ir darbingiausio amžiaus asmenys: 85 proc. kalinių – iki 40 metų asmenys. 45 proc. kalinių turi vidurinį ir 46 proc. žemesnį nei vidurinį išsilavinimą. Laisvės atėmimo įstaigose tik 8 proc. visų kalinių gauna mokslo baigimo pažymėjimus, mažiau nei 25 proc. visų kalinių turi galimybę dirbti (http://www.nplc.lt). Nemaža dalis iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų vėl nusikalsta, nes būna praradę kvalifikaciją ir darbinius bei socialinius įgūdžius. Tuo būdu viena aktualiausių buvusių kalinių socialinės integracijos problemų yra integracija į darbo rinką. Daugelis grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Neįsidarbinimo priežastis yra ne vien tik neigiamas darbdavių požiūris. Dauguma asmenų, grįžusių iš laisvės atėmimo vietų, patys nerodo iniciatyvos ieškant darbo, didinant įsidarbinimo galimybes arba tiesiog nemoka bendrauti su darbdaviu. Todėl galima daryti išvadą, jog asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, reikalingos papildomos motyvacijos didinimo, adaptacijos į darbo rinką programos, speciali individuali psichologinė pagalba-konsultacija. Grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų interesų reprezentavimas yra labai ribotas. Jie nėra pakankamai skatinami burtis į asociacijas ar kurti savo nevyriausybines organizacijas, galinčias padėti sprendžiant patekimo į darbo rinką problemas. 6. 2 Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras Reikšmingą vaidmenį metodiškai koordinuojant valstybės ir visuomenės institucijų veiklą nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės srityje atlieka 1997 m. sukurtas Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. Šios viešosios įstaigos veiklą inicijavo ir remia Jungtinių Tautų Vystymo programos atstovybė Lietuvoje, jos steigėjai yra Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Taigi galima teigti, kad nuo pat pradžių šios institucijos veikla yra svarbiausių nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės subjektų akiratyje. Centras savo veiklą pradėjo nuo informacijos apie kriminogeninę situaciją Lietuvoje, jos kitimo tendenciją ir gerinimo galimybių analizę. Institucijai stiprėjant jai keliami vis nauji uždaviniai: formuoti moksliškai pagrįstą nusikalstamumo prevencijos, jo priežasčių bei sąlygų 餌linimo politiką Lietuvoje, inicijuoti, organizuoti ir koordinuoti nusikalstamumo prevencijos programas bei priemones, sukurti ir įgyvendinti veiksmingą nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje sistemą, plėoti regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą nusikalstamumo prevencijos srityje ir kt. Centras jau dabar rengia bei vykdo daug svarbių programų, tokių kaip informacinę sistemos kūrimo, nusikalstamumo prognozių ir prevencijos strategijos, vaikų ir jaunimo justicijos reformos, kompleksinę organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir antikorupcinių priemonių, probacijos ir socialinę adaptacijos kriminalinėje justicijos sistemoje ir kt. programos (A. Dapšys, A. Čepas, 2001) II. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ 1. Statistinių duomenų bazių apie nusikalstamumą analizė 1. 1 Tyrimo metodika Statistinė analizė - tai metodika, paremta plačių tradicinių statistinių ir matematinių - statistinių metodų taikymu tam, kad būtų galima kontroliuoti adekvatų tiriamųjų reiškinių ir procesų atspindį, paruošimas. Yra išskiriami atitinkami statistinės analizės etapai, kuriais remiantis ir atliekami visi skaičiavimai, kitimo tendencijos, prognozuojami tolesni vyksmai. Prognozavimui kaip būsimų reiškinio lygių įvertinimas darant paklaidą yra naudojama trendo naudojimui. Trendas - tai laiko eilučių komponentė, išreiškianti bendrą didėjimo ar mažėjimo tendenciją arba — tai pokyčiai apibrėžiantys bendrą vystymosi tendenciją. Trendas nusakomas matematine funkcija. . Dinamikos eilučių rodiklių skaičiavimai. Tiriant nusikaltimų skaičiaus Lietuvoje kitimą skaičiuosime šiuos rodiklius (bazinius ir grandininius) ir dinamikos eilučių rodiklių skaičiavimams naudosime tokias formules: 1. Absoliutinis lygio padidėjimas : ∆y = yi – yi-1 – grandininis; ∆y = yi – yo – bazinis; 2. Didėjimo tempas: Td = x 100 – bazinis; yo Td = 3. Padidėjimo tempas: Tp = Td – 100; 4. Vidutinis lygis: 1. 2. Dinamikos eilučių rodiklių skaičiavimai 1. 2. 1. lentelė Nusikalstamumas Lietuvoje 1998 – 2004m. Lietuvos Respublika Metai Nusikaltimų skaičius Absoliutus lygio padidėjimas, tūkst. Didėjimo tempas, proc. Padidėjimo tempas, proc. Bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis 1998 78149 - - - - - - 1999 77108 -1041 -1041 98,67 98,67 -1,33 -1,33 2000 82370 4221 5262 105,40 106,82 5,40 6,82 2001 79265 1116 -3105 101,43 96,23 1,43 -3,77 2002 72646 -5503 -6619 92,96 91,65 -7,04 -8,35 2003 79072 923 6426 101,18 108,85 1,18 8,85 2004 84136 5987 5064 107,66 106,40 7,66 6,40 Nusikaltimų skaičius Lietuvoje nuo 1998 metų iki 2002 metų nuolat kinta – tai didėja tai mažėja. Tačiau nuo 2002 metų nusikalstamumas didėja. Mažiausias nusikalstamumo lygio neigiamas pokytis buvo 2001 – 2002 metais ir jis sudarė -6619, didžiausias teigiamas 2002 - 2003 metais 6426. Per septynerius metus nusikalstamumo didėjimo (mažėjimo) tempas Lietuvoje padidėjo iki 107,66%. Didžiausias padidėjimo tempas, t.y. 7, 66%, užfiksuotas 2004 metais. Apskaičiavę Lietuvos Respublikos nusikalstamumo pokyčius nustatėme, kad per septynerius metus nusikalstamumas Lietuvoje padidėjo 5987 nusikaltimais. Lietuvoje vidutinis nusikalstamumo lygis 1998-2004 metais yra 78963 nusikaltimai. Moterų nusikalstamumas 1996 - 1997 metais didėja, o 1997 – 2002 metais nežymiai mažėja. Tačiau nuo 2002 metų nusikalstamumas didėja (1. 2. 2 lentelė). 1999 - 2000 metais buvo užfiksuotas mažiausias moterų nusikalstamumo pokytis siekė – 745, didžiausias 1996 - 1997 metais (1017 nusikaltimų). Per aštuonerius metus moterų nusikalstamumo didėjimo (mažėjimo) tempas Lietuvoje sumažėjo iki 92,14%. Didžiausias padidėjimo tempas, t. y. 39,95%, užfiksuotas 1997 metais. Per aštuonerius metus (1996 – 2003) moterų nusikalstamumas nežymiai sumažėjo. Vidutinis moterų nusikalstamumo lygis Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu siekia 2786 nusikaltimų. 1. 2. 2. lentelė Moterų nusikalstamumas 1996 – 2003 m. Moterys Metai Nusikaltimų skaičius Absoliutus lygio padidėjimas, tūkst. Didėjimo tempas, proc. Padidėjimo tempas, proc. Bazinis Grandininis Bazinis Grandininis Bazinis Grandininis 1996 2546 - - - - - - 1997 3563 1017 1017 139,95 139,95 39,95 39,95 1998 3428 882 -135 134,64 96,21 34,64 -3,79 1999 3261 715 -167 128,08 95,13 28,08 -4,87 2000 2516 -30 -745 98,82 77,15 -1,18 -22,85 2001 2313 -233 -203 90,85 91,93 -9,15 -8,07 2002 2311 -235 -2 90,77 99,91 -9,23 -0,09 2003 2346 -200 35 92,14 101,51 -7,86 1,51 1. 2. 3. lentelė Asmenų, kaltinamų padarius nusikaltimus amžius 14 - 17 metų Metai Nusikaltimų skaičius Absoliutus lygio padidėjimas, tūkst. Didėjimo tempas, proc. Padidėjimo tempas, proc. bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis 1998 3322 - - - - - - 1999 3339 17 17 100.51 100.51 0.51 0.51 2000 3578 256 239 107.71 107.16 7.71 7.16 2001 3668 346 90 110.42 102.52 10.42 2.52 2002 3522 200 -146 106.02 96.02 6.02 -3.98 2003 3274 -48 -248 98.56 92.96 -1.44 -7.04 2004 4232 910 958 127.39 129.26 27.39 29.26 Atlikę jaunimo nuo 14 iki 17 metų nusikalstamumo analizę (1. 2. 3 lentelė) nustatėme, kad per septynerius metus nepilnamečių įvykdomų nusikaltimų skaičius padidėjo 910 nusikaltimais. Mažiausias jaunimo iki 17 metų nusikalstamumo pokytis 2002 – 2003 metais siekė – 248, o didžiausias 2003 - 2004 metais sudarė 958 nusikaltimus. Per septynerius metus nepilnamečių nusikalstamumo didėjimo (mažėjimo) tempas Lietuvoje padidėjo iki 127,39%. Didžiausias padidėjimo tempas, t.y. 27,39%, užfiksuotas 2004 metais. Vidutinis jaunimo iki 17 metų nusikalstamumo lygis Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu siekia 3562 nusikaltimus. Nepilnamečių nusikalstamumas didėja greičiau nei nusikalstamumas apskritai. Tai pavaizduota 1. 2. 1 pav. 1. 2. 1 pav. Nusikalstamumo didėjimo tempų palyginimas Kaip matyti iš 1. 2. 1 pav. jaunimo nusikalstamumo didėjimo tempas yra didesnis nei bendras visos Lietuvos nusikalstamumas. Tai ypač nepalanki tendencija, nes jau dabar didžiąją dalį visų nustatytų nusikaltimus padariusių asmenų sudaro 14 - 17 metų jaunuoliai. Jeigu nebus imtasi reikalingų jaunimo nusikalstamumą mažinančių priemonių, tendencija XX - XXI a. sandūroje gali sukelti naujos nusikalstamumo bangos pakilimą. 1. 2. 4 lentelė Asmenų, kaltinamų padarius nusikaltimus amžius 18 - 29 metų Metai Nusikaltimų skaičius Absoliutus lygio padidėjimas, tūkst. Didėjimo tempas, proc. Padidėjimo tempas, proc. bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis 1998 11366 - - - - - - 1999 11322 -44 -44 99.61 99.61 -0.39 -0.39 2000 11298 -68 -24 99.40 99.79 -0.60 -0.21 2001 11829 463 531 104.07 104.70 4.07 4.70 2002 12921 1555 1092 113.68 109.23 13.68 9.23 2003 12455 1089 -466 109.58 96.39 9.58 -3.61 2004 13225 1859 770 116.36 106.18 16.36 6.18 Atlikę asmenų nuo 18 iki 29 metų nusikalstamumo pokyčio analizę (1. 2. 4 lentelė) nustatėme, kad per septynerius metus jų įvykdomų nusikaltimų skaičius padidėjo 1859 nusikaltimais. 1999 - 2000 metais buvo užfiksuotas mažiausias šios amžiaus grupės asmenų nusikalstamumo pokytis, jis siekė – 68 nusikaltimus, didžiausias 2003 - 2004 metais sudarė 1859 nusikaltimus. Per septynerius metus asmenų nuo 18 iki 29 metų nusikalstamumo didėjimo (mažėjimo) tempas Lietuvoje padidėjo iki 116,36%. Didžiausias padidėjimo tempas užfiksuotas 2004 metais ir siekė 16,36%, o mažiausias buvo užfiksuotas 2000 metais ir siekė –0,6%. Vidutinis asmenų nuo 18 iki 29 metų nusikalstamumo lygis Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu siekia 12059 nusikaltimų. 1. 2. 5 lentelė Asmenų, kaltinamų padarius nusikaltimus amžius 30 metų ir vyresni Metai Nusikaltimų skaičius Absoliutus lygio padidėjimas, tūkst. Didėjimo tempas, proc. Padidėjimo tempas, proc. bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis 1998 10863 - - - - - - 1999 10729 -134 -134 98,77 98,77 -1,23 -1.23 2000 10523 -340 -206 96,87 98,08 -3,13 -1.92 2001 9639 -1224 -884 88,73 91,60 -11,27 -8.40 2002 10073 -790 434 92,73 104,50 -7,27 4,50 2003 9777 -1086 -296 90,00 97,06 -10,00 -2.94 2004 10423 -440 646 95,95 106,61 -4,05 6,61 Atlikę asmenų nuo 30 metų amžiaus ir vyresnių nusikalstamumo pokyčio analizę (1. 2. 5 lentelė) nustatėme, kad per septynerius metus įvykdomų nusikaltimų skaičius sumažėjo 440 nusikaltimais. 2000 - 2001 metais buvo užfiksuotas mažiausias šios amžiaus grupės asmenų nusikalstamumo pokytis siekė – 884 nusikaltimus, didžiausias 2003 - 2004 metais sudarė 646 nusikaltimus. Per septynerius metus asmenų nuo 30 metų ir vyresnių nusikalstamumo didėjimo (mažėjimo) tempas Lietuvoje sumažėjo iki 95,95%. Didžiausias padidėjimo tempas užfiksuotas 1999 metais ir siekė -1,23%, o mažiausias buvo užfiksuotas 2001 metais ir siekė –11,27%. Vidutinis asmenų nuo 30 metų amžiaus ir vyresnių nusikalstamumo lygis Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu siekia 10289 nusikaltimus. 1. 2. 6 lentelė Asmenų, įtariamų (kaltinamų) padarę nusikalstamas veikla užimtumas Mokėsi Metai Nusikaltimų skaičius Absoliutus lygio padidėjimas, tūkst. Didėjimo tempas, proc. Padidėjimo tempas, proc. Bazinis Grandininis Bazinis Grandininis Bazinis Grandininis 1997 1979 - - - - - - 1998 2455 476 476 124.05 124.05 24.05 24.05 1999 2761 782 306 139.51 112.46 39.51 12.46 2000 3156 1177 395 159.47 114.31 59.47 14.31 2001 3468 1489 312 175.24 109.89 75.24 9.89 2002 3986 2007 518 201.41 114.94 101.41 14.94 2003 3928 1949 -58 198.48 98.54 98.48 -1.46 2004 4942 2963 1014 249.72 125.81 149.72 25.81 Atlikę asmenų, kurie mokėsi nusikalstamumo pokyčio analizę (1. 2 6 lentelė) nustatėme, kad per aštuonerius metus jų įvykdomų nusikaltimų skaičius padidėjo 2963 nusikaltimais. 2002 - 2003 metais buvo užfiksuotas mažiausias šios užimtumo grupės asmenų nusikalstamumo pokytis siekė – 58 nusikaltimus. Tai vieninteliai metai, kada besimokančių asmenų įvykdomų nusikaltimų skaičius sumažėjo. Didžiausias šios užimtumo grupės asmenų nusikalstamumo pokytis užfiksuotas 2003 - 2004 metais sudarė 1014 nusikaltimų. Per aštuonerius metus besimokančių asmenų nusikalstamumo didėjimo (mažėjimo) tempas Lietuvoje padidėjo net iki 249,72%, t.y. šių asmenų nusikalstamumas išaugo net dvigubai. Didžiausias padidėjimo tempas užfiksuotas 2004 metais ir siekė 149,72%, o mažiausias buvo užfiksuotas 1998 metais ir siekė – 24,05%. Vidutinis asmenų, kurie mokėsi nusikalstamumo lygis Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu siekia 3334 nusikaltimus. 1. 2. 7 lentelė Asmenų, įtariamų (kaltinamų) padarę nusikalstamas veikla užimtumas Dirbo Metai Nusikaltimų skaičius Absoliutus lygio padidėjimas, tūkst. Didėjimo tempas, proc. Padidėjimo tempas, proc. Bazinis Grandininis Bazinis Grandininis Bazinis Grandininis 1997 2283 - - - - - - 1998 1765 -518 -518 77.31 77.31 -22.69 -22.69 1999 1595 -688 -170 69.86 90.37 -30.14 -9.63 2000 1304 -979 -291 57.12 81.76 -42.88 -18.24 2001 1326 -957 22 58.08 101.69 -41.92 1.69 2002 1311 -972 -15 57.42 98.87 -42.58 -1.13 2003 3395 1112 2084 148.71 258.96 48.71 158.96 2004 5319 3036 1924 232.98 156.67 132.98 56.67 Atlikę asmenų, kurie dirbo nusikalstamumo pokyčio analizę (1. 2. 7 lentelė) nustatėme, kad per aštuonerius metus jų įvykdomų nusikaltimų skaičius padidėjo 3036 nusikaltimais. 1997 - 1998 metais buvo užfiksuotas mažiausias šios užimtumo grupės asmenų nusikalstamumo pokytis siekė – 518 nusikaltimų. Didžiausias šios užimtumo grupės asmenų nusikalstamumo pokytis užfiksuotas 2002 - 2003 metais sudarė 2084 nusikaltimų. Per aštuonerius metus dirančių asmenų nusikalstamumo didėjimo (mažėjimo) tempas Lietuvoje padidėjo net iki 232,98%, t.y. šių asmenų nusikalstamumas išaugo net trigubai. Didžiausias padidėjimo tempas užfiksuotas 2004 metais ir siekė 132,98%, o mažiausias buvo užfiksuotas 2000 metais ir siekė – 42,88%. Vidutinis dirbančių asmenų nusikalstamumo lygis Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu siekia 2287 nusikaltimus. Apskaičiavę asmenų, kurie nedirbo ir nesimokė nusikalstamumo pokytį (1. 2. 8 lentelė) nustatėme, kad per aštuonerius metus jų įvykdomų nusikaltimų skaičius sumažėjo 1913 nusikaltimų. 2001 - 2002 metais buvo užfiksuotas mažiausias šios užimtumo grupės asmenų nusikalstamumo pokytis siekė – 1592 nusikaltimų. Didžiausias šios užimtumo grupės asmenų nusikalstamumo pokytis užfiksuotas 2003 - 2004 metais sudarė 1280 nusikaltimų. Per aštuonerius metus nedirančių ir nesimokančių asmenų nusikalstamumo didėjimo (mažėjimo) tempas Lietuvoje sumažėjo iki 88,15%. Didžiausias padidėjimo tempas užfiksuotas 2001 metais ir siekė 10,96%, o mažiausias buvo užfiksuotas 2003 metais ir siekė – 19,78%. Vidutinis asmenų, kurie nedirbo ir nesimokė nusikalstamumo lygis Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu siekia 15755 nusikaltimus. 1. 2. 8 lentelė Asmenų, įtariamų (kaltinamų) padarę nusikalstamas veikla užimtumas Nedirbo ir nesimokė Metai Nusikaltimų skaičius Absoliutus lygio padidėjimas, tūkst. Didėjimo tempas, proc. Padidėjimo tempas, proc. Bazinis Grandininis Bazinis Grandininis Bazinis Grandininis 1997 16146 - - - - - - 1998 15920 -226 -226 98.60 98.60 -1.40 -1.40 1999 15900 -246 -20 98.48 99.87 -1.52 -0.13 2000 16653 507 753 103.14 104.74 3.14 4.74 2001 17915 1769 1262 110.96 107.58 10.96 7.58 2002 16323 177 -1592 101.10 91.11 1.10 -8.89 2003 12953 -3193 -3370 80.22 79.35 -19.78 -20.65 2004 14233 -1913 1280 88.15 109.88 -11.85 9.88 1. 2. 2 pav. Nusikalstamumo didėjimo tempų palyginimas pagal užimtumą Grafike (1. 2. 2 pav.) pavaizduotas nusikalstamumo didėjimo tempų palyginimas pagal asmenų, įtariamų (kaltinamų) padarę nusikalstamas veiklas užimtumą. Kaip matyti iš grafiko, tik asmenų, kurie nedirbo ir nesimokė nusikalstamumas palaipsniui mažėja, tuo tarpu asmenų, kurie mokėsi ir dirbo nusikaltimų skaičius turi tendenciją sparčiai didėti. Ypač sparčiai nuo 2002 metų pradėjo augti dirbančių asmenų nusikalstamumas. 1. 2. 1 Progonozavimas Tiesiniu trendu 1. 2. 1. 1 lentelė Nusikalstamumo Lietuvoje prognozavimas Lietuvos Respublika Metai Nusikaltimų skaičius t t*y t2 yt 1998 78149 3 234447 9 77660.32 0.0063 1999 77108 2 154216 4 78094.79 0.0128 2000 82370 1 82370 1 78529.25 0.0466 2001 79265 0 0 0 78963.71 0.0038 2002 72646 -1 -72646 1 79398.18 0.0929 2003 79072 -2 -158144 4 79832.64 0.0096 2004 84136 -3 -252408 9 80267.11 0.0460 Trendo lygtį gauname tokią: y = 78963,7 - 434,46 t y2005 = 78963,71 – 434,46 *( -4) = 80701 nusikaltimų. y2006 = 78963,71 – 434,46 *( -5) = 81136 nusikaltimų. Atlikus šiuos skaičiavimus pagal trendo lygtį, galime teigti, kad nusikalstamumas Lietuvoje 2005 metais palyginus su 2004 metais, sumažės. Prognozuojame, kad bus užregistruoti 80701 nusikaltimai, o 2006 metais palyginus su 2005 metais nusikaltimų skaičius padidės iki 81136. Šiais prognozavimo rezultatais galima pasitikėti, nes aproksimacijos paklaida yra 2,18 %. Kaip nusikalstamumas didės ateinančias metais, pavaizduota 1. 2. 1. 1 pav. 1. 2. 1. 1 pav. Nusikalstamumo prognozavimas 2. Anketinio tyrimo “Nusikalstamumas ir visuomenė” metodika ir rezultatų analizė 2. 1 Tyrimo metodika Sociologiniam tyrimui “Nusikalstamumas ir visuomenė” naudojome vieną labiausiai paplitusių pirminės sociologinės informacijos rinkimo metodą, t. y. apklausos metodą. Šį metodą pasirinkome todėl, kad taikant apklausos metodą galima gauti kuo tikslesnius rezultatus, kurių patikimumą būtų galima įvertinti matematiniais statistiniais metodais. Apklausos uždavinys yra gauti kuo objektyvesnę informaciją, todėl pasirinkome vieną iš apklausos rūšių, t. y. anketavimą. Anketavime dalyvavo 30 respondentų, kurie buvo įvairaus amžiaus Šiaulių miesto gyventojai. Anketos apimtis – du puslapiai. Anketos klausimyną sudarė 13 klausimų. Klausimai pradedami pateikinėti norint sužinoti respondento demografinius duomenis (t. y. lytį, amžių, išsilavinimą). Demografiniai klausimai sudarė 5/13 visų klausimų. Kad gautume kuo patikimesnius duomenis,klausimus apie nusikalstamumą pateikiame kruopščiai suformuluotus, neutralius ir vienareikšmius. Didžioji dalis klausimų uždaro tipo, tik vienas klausimas atviro tipo. Uždari klausimai pateikiami iš suformuluotų atsakymų alternatyvų. Pateikti du fakto klausimai. Paskutiniai du klausimai yra pusiau uždaro tipo, kuriuose galima įrašyti ir savo variantą. Anketa yra anoniminė: nei vardo, nei pavardės nurodyti nereikia. 2. 2 Tyrimo imtis Apklausoje dalyvavo 30 įvairaus amžiaus respondentų. Iš jų 63% buvo moterys, o likusi dalis – vyrai. Respondentų amžius svyruoja nuo 18 iki 66 metų. Respondentų buvo klausta apie jų gyvenąmąją vietą. 20% apklaustųjų gyvena miestelyje, o likusi didžioji dalis yra Šiaulių miesto gyventojai. Pagal išsilavinimą apklaustieji gyventojai pasiskirstė taip: po 30% sudarė asmenys, turintys aukštąjį ir nebaigtą aukštąjį išsilavinimą; 20% turėjo aukštesnįjį išsilavinimą; 13% - vidurinį ir 7% - nebaigtą vidurinį išsilavinimą. 2. 2. 1 pav. Respondentų dabartinė veikla Taip pat respondentų buvo klausta apie jų dabartinę veiklą. Didžiąją apklaustųjų dalį sudarė dirbantys asmenys, mažesnę dalį sudarė studentai, dar mažesnę – bedarbiai. Po 3% apklaustųjų sudarė pensininkai ir moksleiviai. Tai pavaizduota 2. 2. 1 pav. 2. 3 Respondentų nuomonė apie policijos veiklą 2. 3. 1 pav. Respondentų nuomonė apie policijos veiklą Iš 2. 3. 1 pav., apibendrinus visų apklaustųjų nuomonę apie policijos veiklą galima teigti, kad respondentai vertina policijos veiklą blogai, kadangi nuomonės tarp labai blogai ir gana blogai pasiskirstė vienodai, o tai sudaro didžiąją dalį visų apklaustųjų. Mažiausioji dalis visų respondentų yra patenkinti policijos darbu. 2. 3. 1 lentelė Nuomonė apie policijos veiklą Lietuvoje Labai gerai Gana gerai Gana blogai Labai blogai Iš viso Vyrai 0% 18% 18% 64% 100% Moterys 5% 26% 47% 21% 100% Atlikus anketos analizę, matome, kad didžioji dalis Šiaulių miesto gyventojų yra nepatenkinti policijos veikla. Iš lentelės 2. 3. 1 matyti, kad tarp apklaustųjų vyrų neatsirado nė vieno, kuris vertintų policijos veiklą labai gerai. Tuo tarpu tik 5% moterų vertina policijos veiklą labai gerai. Moterų manančių, kad policija dirba gana gerai buvo 8% daugiau nei taip pat manančių vyrų. Didžioji apklaustųjų moterų dalis vertina policijos veiklą gana blogai, o tuo tarpu, didžioji apklaustųjų vyrų dalis vertina policijos veiklą labai blogai. Apibendrinant apklaustųjų nuomonę apie policijos veiklą Lietuvoje, galime teigti, kad patenkintų policijos veikla tarp vyrų ir moterų nėra labai daug. 2. 3. 2 lentelė Kaip ne/nukentėję asmenys vertina policijos veiklą Lietuvoje Labai gerai Gana gerai Gana blogai Labai blogai Nežinau Iš viso Nukentėję 5% 19% 48% 29% 0% 100% Nenukentėję 0% 33% 11% 56% 0% 100% Išanalizavus anketos respondentų atsakymus, paaiškėjo, kad nukentėjusių apklaustų asmenų yra daugiau negu nenukentėjusių. Kaip matyti iš 2. 3. 2 lentelės, mažiausioji dalis nukentėjusių asmenų vertina policijos veiklą labai gerai, o didžioji dalis mano, kad policijos veikla yra gana bloga. Tuo tarpu, mažiausia nenukentėjusių asmenų dalis, policijos veiklą vertina gana blogai, o didžioji jų dalis vertina labai blogai. Apibendrinant apklaustųjų nuomonę, galime teigti, kad tiek nukentėję, tiek nenukentėję asmenys yra nepatenkinti policijos veikla. Nenukentėjusių asmenų nuomonę apie policijos veiklą formuoja žiniasklaida, radijas, televizija ir pan., kurios piešia tamsiomis spalvomis, todėl jie vertina policijos veiklą blogiau nei nukentėjusieji. 2. 3. 2 pav. Ne/nukentėjusių pasiskirstymas pagal lytį Kaip matyti iš 2. 3. 2 pav. nukentėjusių moterų yra 10% daugiau negu vyrų. Taip yra dėl to, kad moterys yra silpnoji lytis ir jas yra lengviau apiplėšti gatvėje, užpulti ir pan., nes jos neturi pakankamai didelės fizinės jėgos ir joms yra sunkiau pasipriešinti nusikaltėliams, o jie tuo ir naudojasi. Ir apskritai, nukentėjusių vyrų ir moterų yra dvigubai daugiau nei nenukentėjusių. 2. 3. 3 pav. Nukentėjusių asmenų kreipimasis į policiją Kaip matyti iš 2. 3. 3 pav., nukentėjusių asmenų, kurie kreipėsi į policiją yra mažiau negu tų, kurie nesikreipė. Atsitikus nelaimei, anaiptol ne visi nukentėję asmenys kreipiasi į policiją pagalbos, nes jie mano, kad policija yra bejėgė jiems padėti. Deja, taip mano ir nukentėję asmenys, kurie kreipėsi į policiją ir policijos darbu jie nebuvo patenkinti. Kaip visi respondentai vertina policijos veiklą matyti iš 2. 3. 1 pav. ir 2. 3. 2 lentelės. 2. 4 Respondentų nuomonė apie nusikalstamumo situaciją ir jos kitimą 2. 4. 1 pav. Respondentų nuomonė apie nusikalstamumo situaciją Išanalizavus respondentų nuomonę apie nusikalstamumo situaciją Lietuvoje, matyti, kad vyrų ir moterų manančių, kad nusikalstamumo lygis yra labai aukštas ir gana aukštas nuomonės pasiskirtstė gana tolygiai. Kaip matyti iš 2. 4. 1 pav., vyrų ir moterų nuomonės, kad nusikalstamumas yra labai žemas ir gana žemas pasiskirstė labai nevienodai. Nebuvo nei vienos moters, kuri manytų, kad nusikalstamumas yra gana žemas, o tuo tarpu su ta nuomone sutiko net 18% vyrų. Tačiau daugiau moterų nei vyrų atsakė, kad nusikalstamumo lygis Lietuvoje yra labai žemas. Apibendrinant visų apklaustųjų nuomonę apie nusikalstamumo situaciją Lietuvoje matome, kad respondentų nuomone nusikalstamumo lygis yra aukštas. Kaip jau išsiaiškinome iš 2. 3. 2 pav., taip yra todėl, kad nukentėjusiųjų tiek vyrų tiek moterų yra dvigubai daugiau negu nenukentėjusiųjų. 2. 4. 2 pav. Respondentų nuomonė apie nusikalstamumo kitimą Iš 2. 4. 2 pav. matyti, kad didžioji dalis apklaustųjų vyrų ir moterų mano, kad nusikalstamumo lygis per paskutinius penkerius išaugo, tačiau manančių, kad nusikalstamumas išliko toks pat buvo žymiai daugiau moterų negu vyrų. Tačiau nei viena moteris neatsakė, kad nusikalstamumo lygis per paskutinius penkerius metus sumažėjo. Taip yra todėl, kad moterys dažniau nukenčia negu vyrai. Vyrų manančių, kad nusikalstamumas sumažėjo buvo tiek pat, kiek ir manančių, kad jis išliko toks pat. To priežastis yra tai, kad vyrams nusikalstamuo problema nėra tokia aktuali kaip moterims, nes jie rečiau su ja susiduria. Apibendrinant respondentų nuomonę, galime teigti, kad nusikalstamumo lygis Lietuvoje per paskutinius penkerius metus išaugo. 2. 5 Nusikalstamumą skatinančios priežastys Respondentų buvo klausta kokios jų manymu yra svarbiausios nusikalstamumą skatinančios priažastys. Iš dešimties pateiktų priežasčių (nedarbas, skurdas, policijos stoka, blogas teisėsaugos darbas, švietimo sistemos trūkumai, netinkamas vaikų auklėjimas šeimoje, nusikaltėliška prigimtis, narkotikai, alkoholis ir žiniasklaidos įtaka), respondentai išskyrė penkias svarbiausias. 2. 5. 1 pav. Nusikalstamumą skatinančios priežastys pagal svarbumą 2. 5. 1 pav. pavaizduotos penkios, respondentų nuomone svarbiausios nusikalstamumą didinančios priežastys. Didžiausias stulpelis reiškia didžiausią įvertinimą. Iš grafiko matyti, kad nedarbas yra svarbiausia priežastis, kuri skatina nusikalstamumą, o netinkamas vaikų auklėjimas šeimoje yra mažiausiai svarbi priežastis iš penkių pateiktųjų. Nepatekusios į šį penketuką priežastys ( policijos stoka, blogas teisėsaugos darbas, švietimo sistemos trūkumai, nusikaltėliška prigimtis ir žiniasklaida), respondentuų nuomone, neturi įtakos nusikalstamumo didėjimui. 2. 5. 2 pav. Nusikalstamumą skatinančios priežastys Išanalizavus respondentų vyrų nuomonę (2. 5. 2 pav. kairėje) matome, kad svarbiausios nusikalstamumą skatinančios priežastys yra nedarbas ir skurdas (kuo didesnis stulpelis, tuo svarbesnė priežastis). Šiek tiek mažiau nusikalstamumą skaitinančios priežastys jų nuomone yra alkoholis ir narkotikai. Trečioje vietoje pagal svarbumą yra nusikaltėliška prigimtis ir netinkamas vaikų auklėjimas šeimoje. Ketvirtą vietą vyrai skiria žiniasklaidos įtakai ir blogam teisėsaugos darbui. Mažiausiai svarbiomis nusikalstamumą skatinančiomis priežastimis vyrai laiko policijos stoką ir švietimo sistemos trūkumus. Išanalizavus respondentų moterų nuomonę (2. 5. 2 pav. dešinėje), matome, kad svarbiausia nusikalstamumą skatinanti priežastis yra nedarbas. Vyrų nuomone tai irgi yra pati svarbiausia priežastis. Moterų nuomone šiek tiek mažiau svarbios priežastys yra alkoholis, narkotikai ir švietimo sistemos trūkumai. Trečią vietą moterys skiria skurdui ir blogam teisėsaugos darbui. Ketvirtoje vietoje yra žiniasklaidos įtaka ir nusikaltėliška prigimtis. Mažiausiai svarbiomis nusikalstamumo augimą skatinančiomis priežastimis moterys laiko policijos stoką ir netinkamą vaikų auklėjimą šeimoje. Vyrų nuomone policijos stoka taip pat yra mažiausiai svarbi priežastis. 2. 6 Nusikalstamumo prevencija Respondentų buvo klausta, kokių, jų manymų, turima imtis priemonių norint užkirsti kelią tolesniam nusikalstamumo plitimui. Iš pateiktų dešimties nusikalstamumą mažinančių priemonių respondentai išskyrė penkias svarbiausias, kurių turi būti imtasi nusikalstamumo prevencijai. 2. 6. 1 pav. Nusikalstamumą mažinančios priemonės pagal svarbumą Išanalizavus respondentų nuomonę apie nusikalstamumą mažinančių priemonių svarbą, matyti, kad griežtesnės bausmės yra svarbiausia priemonė (didžiausias stulpelis atspindi pačią svarbiausią, respondentų nuomone, priemonę), kuri galėtų sumažinti nusikalstamumą 2. 6. 1 pav. pavaizduotos penkios, respondentų nuomone svarbiausios nusikalstamumą mažinančios priemonės. Atlikus respondentų vyrų nuomonės analizę (2. 6. 2 pav. kairėje) apie nusikalstamumą mažinančias priežastis matome, kad svarbiausia nusikalstamumą mažinanti priemonė yra griežtesnės bausmės. Šiek tiek mažiau svarbios priemonės yra naujų darbo vietų kūrimas bei teisėsaugos sistemos veiklos tobulinimas. Trečiąją vietą vyrai skiria socialinių darbuotojų rengimui ir programų, skirtų buvusių kalinių adaptacijai visuomenėje diegimui. Mažiau svarbios nusikalstamumą mažinančios priemonė vyrų nuomone yra pašalpų sistemos tobulinimas, narkologinių centrų darbo tobulinimas, nusikaltimų prevencijos programų diegimas ir policijos pereigūnų skaičiaus didinimas. Mažiausiai svarbi priemonė yra švietimo sistemo tobulinimas. 2. 6. 2 pav. Nusikalstamumą mažinančios priežastys Atlikus respondentų moterų nuomonės analizę (2. 6. 2 pav. dešinėje), svarbiausia nusikalstamumą mažinančia priemone moterys laiko griežtesnes bausmes (kuo didesnis stulpelis, tuo svarbesnė priežastis). Jų nuomonė sutampa su vyrų nuomone. Mažiau svarbios priemonės yra teisėsaugos sistemos veiklos tobulinimas, policijos pareigūnų skaičiaus didinimas ir naujų darbo vietų kūrimas. Vidutiniškai ketvirtoje vietoje yra narkologinių centrų darbo tobulinimas, socialinių darbuotojų rengimas, nusikaltimų prevencijos programų diegimas ir švietimo sistemos tobulinimas. Mažiausiai nusikalstamumą mažinančios priemonės moterų nuomone yra pašalpų sistemos tobulinimas ir programų, skirtų buvusių kalinių adaptacijai visuomenėje diegimas. IŠVADOS Atlikus statistinių duomenų bazių apie nusikalstamumą ir anketos analizę, galime padaryti tokias išvadas: 1) moterys dažniau būna nusikaltimų aukomis, nei vyrai. Todėl daugiau moterų nei vyrų mano, kad nusikalstamumas Lietuvoje didėja; 2) Respondentų nuomone svarbiausios nusikalstamumą skatinančios priežastys yra nedarbas, skurdas, alkoholis, narkotikai, netinkamas vaikų auklėjimas šeimoje. Respondentai mano, kad policijos stoka, blogas teisėsaugos darbas, švietimo sistemos trūkumai, nusikaltėliška prigimtis ir žiniasklaida neturi įtakos nusikalstamumo didėjimui. Respondentų nuomone svarbiausios nusikalstamumą mažinančios priemonės yra griežtesnės bausmės, naujų darbo vietų kūrimas, policijos pareigūnų skaičiaus didinimas, nusikalstamumo prevencijų programų diegimas ir narkologinių centrų darbo tobulinimas. Tačiau mano, kad nusikalstamumo prevencijai nėra naudinga ir reikalinga teisėsaugos sistemos veiklos tobulinimas, švietimo sistemos tobulinimas, programų, skirtų buvusių kalinių adaptacijai visuomenėje diegimas, pašalpų sistemos tobulinimas ir socialinių darbuotojų rengimas. 3) nusikalstamumo lygis Lietuvoje nuo 1998 metų iki 2002 metų nuolat kinta – tai didėja ar mažėja. Tačiau nuo 2002 metų nusikalstamumas didėja. Su šiuo faktu sutinka ir didžioji dalis respondentų. 4) per aštuonerius metus (1996 – 2003) moterų nusikalstamumas nežymiai sumažėjo. Nepilnamečių nusikalstamumas didėja greičiau nei nusikalstamumas apskritai. Jeigu nebus imtasi reikalingų jaunimo nusikalstamumą mažinančių priemonių, tendencija XX - XXI a. sandūroje gali sukelti naujos nusikalstamumo bangos pakilimą. Asmenų nuo 18 iki 29 metų padaromų nusikaltimų skaičius nežymiai didėja, o asmenų virš 30 metų amžiaus – palaipsniui mažėja; 5) asmenys, kurie nedirba ir nesimoko padaro mažiau nusikaltimų nei tie, kurie mokosi ar dirba. Asmenų, kurie mokosi padarytų nusikaltimų skaičius per aštuonerius metus padvigubėjo, o asmenų, kurie dirba – padidėjo net trigubai; 6) atlikus prognozę, nustatyta, kad nusikalstamumas Lietuvoje 2005 metais palyginus su 2004 metais, sumažės, o 2006 metais palyginus su 2005 metais nusikaltimų skaičius padidės. Tačiau išlieka bendra tendencija, kad nusikaltimų skaičius ateinančiais metais tik didės. LITERATŪRA 1. V. Andriulis (2000). “Nusikaltimų prevencijos patirtis Lietuvoje “. Vilnius: Justicia 2. A. Čepas (1992). “Nepilnamečių nusikalstamumas ir jo priežastys”. Vilnius 3. Nils Christie (1999) “Nusikaltimų kontrolė kaip pramonė”. Vilnius: Eugrimas 4. Chris Butler (2000). “Tikrosios nusikalstamumo šaknys” . Vilnius 5. Lietuvos statistikos departamentas http://www.std.lt 6. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras http://www.nplc.lt 7. Nusikalstamumo prevencija Lietuvoje [žiūrėta 2005-05-15]. Priega per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!