Jaunimas ir nusikalstamumas

Vaikai – silpniausi visuomenės nariai, kuriems reikia daug dėmesio ir meilės. Kas atsitiko, kad jie bando šitokiais nepriimtinais būdais atkreipti visuomenės dėmesį? Ar tokį elgesį apskritai galima vadinti dėmesio reikalavimu? Ar įmanoma pastebėti pirmuosius vaiko nepageidaujamo elgesio požymius? Galima ieškoti asmenų, atsakingų už vaiko padarytą nusikaltimą. Galima kaltinti šeimą, mokyklą, draugus, televiziją ar visuomenę, patį nepilnametį, pasirinkusį kelią į nusikaltimą, tačiau į klausimus “Ką daryti, kad vaikai netaptų nusikaltėliais?“ ir “Ar galima ką nors daryti?“ lieka neatsakyta.
Nepilnamečių nusikaltimai – svarbi visuomenės problema. Tokių nusikaltimų skaičius yra išaugęs, apie tai daug kalbama ir rašoma. Tačiau diskusijose dažniausiai akcentuojamas tik pats faktas ir jo mastai, pamirštant, kad yra ir kita pusė – šį reiškinį lemiantys veiksniai. Nors šiai temai Lietuvoje kol kas dar nėra skiriama pakankamai dėmesio, tačiau, norint suprasti jaunimo padaromus nusikaltimus, būtina žinoti nepilnamečių nusikaltimus lemiančius veiksnius.
Per pastaruosius 25 metus nepilnamečių padarytų nusikaltimų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus. Jų koeficientas tūkstančiui gyventojų 14-17 metų amžiaus grupėje viršija tą patį rodiklį tarp suaugusiųjų. Teigiama, kad nusikaltėliai jaunėja, vis daugiau nusikaltimų padaro 14-17 metų paaugliai ir jaunesni vaikai, kurie dėl savo amžiaus nėra traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Tai pat daugėja nepilnamečių padarytų sunkių nusikaltimų.
Daugiametė teisės pažeidimų analizė rodo, kad kuo anksčiau žmogus padaro pirmąjį teisės pažeidimą, tuo didesnė šių pažeidimų recidyvo tikimybė. Jei paauglys už pirmąjį teisės pažeidimą nubaudžiamas realia laisvės atėmimo bausme, nusikaltimo recidyvo tikimybė gali padidėti net 17-19 kartų. Nuo 1990m. vis dažniau užfiksuojami pakartotini nepilnamečių nusikaltimai. Nemažą jų dalį sudaro paaugliai, grižę iš laisvės atėmimo vietų.
Psichologinės ir sociologinės perspektyvos. Studijose apie nepilnamečių deviacijos problemas, ypač šeimos atžvilgiu, galima išskirti dvi teorines perspektyvas – psichologinę ir sociologinę. Nors psichologija ir sociologija domisi skirtingais nusikalstamumo aspektais (sociologija akcentuoja sistemą, psichologija – nusikaltėlį), tačiau abi disciplinos telkiasi ties „kontrolės“ tema. Psichologija labiau akcentuoja asmeninę ar vidinę kontrolę, kuri pasireiškia per superego ar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!