Japonijos bibliotekų darbo analizė

Japonija laikoma viena iš trijų ar keturių svarbiausių pasaulio valstybių.1 Bandant įveikti globalizacijos problemas, Lietuvai vis aktualesnė tampa Japonijos patirtis – kaip glaudžiai bendrauti su pasauliu ir kartu išlaikyti savitumą, kaip vystyti savo kultūrą, pasitelkus kultūrų sintezę, kuria šimtus metų sėkmingai naudojasi japonai.2 Šiame pranešime gilinamasi į vieną iš kultūros židinių – biblioteką.
Šio seminarinio pranešimo tikslas – išanalizuoti ir palyginti Japonijos ir Lietuvos bibliotekų darbo ypatumus.
• Aptarti bibliotekų vystymosi klausimus.
Rengiant pranešimą, naudoti dokumentų analizės ir lyginimo metodai. Šis pranešimas paremtas Lietuvos Respublikos Bibliotekų įstatymu, oficialiame Japonijos bibliotekų asociacijos tinklapyje bei kitose interneto svetainėse pateikiama informacija.
Istorija. Jiomono epocha – laikotarpyje tarp 10 000 m. pr. m. e. iki 300 m. pr. m. e. Į dabartinės Japonijos teritoriją žmonės migravo iš Centrinės Azijos, Sibiro. Japonija greičiausiai buvo apgyvendinta jūros keliu iš Kinijos, Korėjos, Sachalino pusiasalio ir toliau į pietus esančių regionų. Archeloginiai radiniai rodo, kad ankstyvieji žmonės čia gyveno jau ankstyvajame paleolite, prieš mažiausiai 600 000 metų. Prasidėjus atšilimui po paskutiniojo ledynmečio, apie 11 000 m. pr. m. e. išsivystė Jomono kultūra – tai buvo pusiau sėslūs medžiotojai-rinkėjai, pirmų žinomų keramikos dirbinių gamintojai. Jajoi epocha – tai pirmieji užfiksuoti kontaktai su Kinijos imperija, jie prasidėjo maždaug tarp 300 m. pr. m. e. iki 300 m. Kofuno epocha – nuo 300 iki 710 m. Pasižymėjo glaudžiais politiniais kontaktais su kaimynine Korėja. Remiantis Japonijos mitologija, Japonijos imperiją apie 660 m. pr. m. e. įkūrė legendinis imperatorius Jinmu. Rašytinė Japonų istorija prasideda V-VI a., kai salą pasiekė kinų raštas, budizmas ir kitos sudėtinės kinų kultūros dalys. Po 645 m. reformos japonai intensyviau adaptavo kinų kultūrą, taip pat pagal kinų pavyzdį pertvarkė valdžios struktūras. Kartu Japonijoje įsivyravo Konfucijaus filosofija, dominavusi iki XIX a. Naros epocha (710-784 m.) – tai Naros epochoje plačiai propaguotas budizmas. Valstybės forma ėmė panašėti į kiniškąją. Viduramžiais sustiprėjo valdančioji karių klasė (samurajai),...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!