Bibliotekų valdymo problemos bibliotekoms vadovaujančių institucijų požiūriu

BIBLIOTEKŲ VALDYMO PROBLEMOS BIBLIOTEKOMS VADOVAUJANČIŲ INSTITUCIJŲ POŽIŪRIU ĮVADAS Bibliotekos valdymas aiškinamas kaip sudėtinė bibliotekų darbo planavimo, organizavimo, administravimo, kontrolės, darbo normavimo procesų visuma, garantuojanti jos normalų funkcionavimą. Lietuvoje dėmesys bibliotekų valdymo problemoms padidėjo 8-ajame dešimtmetyje. Imta nagrinėti ekonominius bibliotekų veiklos aspektus, tobulinti darbo mokslinio organizavimo bibliotekose teoriją. Lietuvos bibliotekų veiklos valstybinio valdymo funkcijas atlieka ir bibliotekų politikos formavimo bei įgyvendinimo klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos Kultūros bei Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos. Šio savarankiško darbo tikslas – išanalizuoti aktualiausias Lietuvos bibliotekų valdymo problemas bibliotekoms vadovaujančių institucijų požiūriu. Atliekant bibliotekų valdymo problemų analizę, remtasi periodinio leidinio „Tarp knygų“ publikacijomis bei LR Kultūros, LR Švietimo ir mokslo ministerijų interneto svetainėse pateikta informacija. Viena pagrindinių bibliotekų valdymo problemų, anot Švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės, yra finansavimas. Nepakankama materialinė bazė neleidžia taip greitai, kaip būtų galima, atlikti daug darbų. Lėšų stinga bibliotekų įrangai, fondų komplektavimui, bibliotekų modernizavimui, taip pat nerimą kelia maži bibliotekininkų atlyginimai. Dar viena kultūros ministrės įvardijama problema yra ta, kad ne visos savivaldybės biblioteką mato kaip prioritetinį objektą. Tačiau situacija ima keistis, patvirtinus bibliotekų modernizavimo programą, savivaldybės ėmė teikti prašymus pritarti investiciniams projektams, kuriais numatoma tvarkyti bibliotekas. Svarbu pažymėti, kad savivaldybės ne tik prašo lėšų, bet ir ketina skirti atitinkamą savo biudžeto dalį. Tai iš esmės nauja tendencija, parodanti, kad vietos bendruomenei ir valdžiai biblioteka tampa prioritetu1. 2003 m. balandžio 22 – 23 d. vykusiame Lietuvos bibliotekininkų kongrese pranešimą apie mokyklos bibliotekos problemas skaitė Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. Pranešimo autorius pažymėjo, kad ilgalaikėje švietimo strategijoje mokyklos biblioteka turi būti informacijos centras ir moderni bazė. Jos turi būti kiekvienoje mokykloje, tačiau 5 proc. vidurinių ir šiandien neturi bibliotekų bei skaityklų. Internetą turi 40 proc. mokyklų, o 700 mokyklų bibliotekų darbuotojų apmokyti kompiuterinio raštingumo. 2003 m. pirmą kartą patikrinus moksleivių kompiuterines žinias, pasirodė, kad tik trečdalis atitinka reikalavimus2. Kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas mano, kad Lietuvos bibliotekos nėra kelkraštyje. Jis teigia, kad rekonstruojama daug bibliotekų pastatų, vykdomos tarptautinės programos, padidėjo lėšos komplektavimui. Kaip problemą Rolandas Kvietkauskas įvardija bibliotekininkų kvalifikaciją. Kaip žinia, bibliotekininkų kvalifikacija kyla. Tačiau bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo sistemoje trūksta pačios sistemos. Lietuvos viešosios bibliotekos dirba labai įvairiai, bet, deja, ta patirtis neapibendrinama, beveik neanalizuojama (išskyrus ilgas tekstines ataskaitas) ir neskleidžiama. Čia didesnį vaidmenį galėtų atlikti LNB Bibliotekininkystės centras. Išklausomi įvairūs kursai, seminarai ir pan. Bet darbuotojas neskatinamas mokytis ir tobulėti. Tas ypač akivaizdu savivaldybių viešosiose bibliotekose. Savivaldybės atskaičiuoja bibliotekoms Finansų ministerijos nustatytus darbo užmokesčių vidurkius, ir po to vadovas gali verstis per galvą, bet aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui sunkiai suras būdą padidinti atlyginimą. O kvalifikacinės kategorijos, kad ir netobulos, galėtų išlaisvinti darbuotoją, padarytų jį mažiau priklausomą nuo subjektyvių veiksnių. Lietuvos bibliotekininkai aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose kongresuose, konferencijose ir seminaruose, tarptautiniuose projektuose, yra įvairių tarptautinių komitetų ar sekcijų nariai, koordinuoja ES projektus Lietuvoje. Tarptautinėje veikloje įgyjama naujos ir vertingos patirties, kas vėlgi naudinga Lietuvai. Tai rodo, kad Lietuvos bibliotekose dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Deja, į bibliotekas, ypač periferijų, neateina jauni specialistai, o kitų specialybių darbuotojams reikėtų kažkokių išlyginamųjų studijų. Galbūt tam įtakos turi graudus daug metų kurtas bibliotekininko įvaizdis: kuklus, daug ir bereikalingai dirbantis už menką atlyginimą, griežtai besilaikantis visokių pasenusių standartų ir instrukcijų. Problema ta, kad nėra interesų grupės Seime, ir todėl šie klausimai taip sunkiai sprendžiami3. LR Prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė, kalbėdama apie šiuolaikines bibliotekų problemas, pažymi, kad šalies bibliotekų komplektavimas naujomis knygomis pagal statistinius rodiklius pastaruoju metu yra tikrai nepaaiškinamai ir nepagrįstai menkas. Prezidento patarėja mano, kad yra ir kitų problemų. Tai – ir Lietuvos bibliotekų tinklo pertvarka, jo optimizavimas, ir bibliobusų projekto šalyje tolesnis likimas. Bibliotekų problemos Lietuvoje yra kompleksinės, tad kompleksiškai jos turi būti ir sprendžiamos. Mūsų šalyje ne visi turi kompiuterius, interneto prieigą, knygos yra brangios ir dėl to ne visiems jos yra prieinamos. Dėl to mažosios miestų ir šalies gyvenviečių ar kaimų bibliotekos tampa svarbiu veiksniu, išlyginant žmonių socialinę ir kultūrinę nelygybę. Tie žmonės, kurie neįperka knygų ar neturi kompiuterių, jie būtent šiose bibliotekose gali gauti reikalingų knygų ir kompiuterines, interneto bei kitas informacines paslaugas. Valstybė remia mokslinės, lituanistinės ir kitos literatūros leidybą, tad remiamos knygos į bibliotekas patenka – jos tiesiog ten siunčiamos. Bet šalyje daug populiarių ir gerų knygų yra išleidžiama komercinėse leidyklose. Šias knygas bibliotekos rinkos sąlygomis turi įsigyti pačios, nes skaitytojai nori jas bibliotekose matyti. Tai problema, apie kurią būtina kalbėti, nes šioms knygoms pirkti bibliotekos neturi pinigų, o kaip valstybės remiamos, jos į bibliotekų fondus taip pat nepatenka4. Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko Algirdo Kunčino nuomone, plėsti bibliotekų kompiuterizavimą trukdo bibliotekų žinybinis pavaldumas. Kultūros ministerija nepajėgia susitvarkyti su žinybų bibliotekomis, o visuomenėje vyksta žinių integracija. Kaip tik dėl to šalyje reikia steigti alternatyvią žinių ekonomikos ministeriją, jai perduodant visas, visų sistemų ir žinybų bibliotekas; jas finansuotų valstybė, savivaldybės ir fondai bei rėmėjai5. Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centro direktorė Lina Banienė iškelia bibliotekininkų atestacijos problemą. 2003 m. Kultūros ministerija sudarė darbo grupę, kuri turėjo išsiaiškinti, ar reikalinga atestacija ir kokia ji turi būti. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto tyrime atestacijai pritaria 74 proc. apklaustųjų. Mažoji darbo grupė, rengusi atestavimo nuostatų projektus, turėjo nustatyti atestavimo tvarką, susieti jį su darbo užmokesčio didinimu. Tačiau įstatymo, kad pakėlusiam kvalifikaciją bibliotekininkui būtų galima suteikti kategoriją ir už ją mokėti, iki šiol nėra6. Ministro Pirmininko patarėjas Renaldas Gudauskas pastarojo vardu skaitė pranešimą, išskirdamas aspektus, kuriems reikia skirti daugiau dėmesio: • Bibliotekų vaidmeniui žinių ekonomikoje; • Viešos elektroninės informacijos prieigos kūrimui; • Visuomenės švietimui; • Kompiuteriniam raštingumui; • Tęstinio mokymo sistemos kūrimui7. Kultūros ministras Jonas Jučas susirūpino bibliotekų kompiuterizavimu. 2006 m. Darbo partijos skyriai ir Seimo nariai buvo įpareigoti atsiųsti informaciją apie jų kuruojamuose rajonuose esamą kultūros centrų ir bibliotekų padėtį, kad būtų išsiaiškinta, kuo galima padėti. Tai viena iš papildomų galimybių susipažinti su kompiuterizavimu rajonų kultūros įstaigose. Surinkus informaciją, paaiškėjo, kad kai kuriuose miestelių kultūros centruose ar bibliotekose atsiradęs net ir naudotas kompiuteris būtų didžiulė dovana vietos bendruomenei. 2006 m. Kultūros ministerija žadėjo keisti senus kompiuterius į naujus. Kad nebūtų išmesti seni kompiuteriai, galvota juos perduoti toms kultūros įstaigoms, kurios jų neturi ir juos tenkins naudoti kompiuteriai. Pasak ministro, apie kompiuterių poreikius rajonų kultūros įstaigose buvo kalbėta ir su merais, kurių miestuose lankėsi ministras. Surinktais duomenimis, 2006 m. šalies rajonų bibliotekos ir kultūros centrai, kurie neturi nei vieno kompiuterio, išreiškė pageidavimą apie 100 naudotų kompiuterių. Kam ir kiek naudotų kompiuterių Kultūros ministerija skirs, bus tariamasi Vyriausybėje, nes naudotus kompiuterius rajonų kultūros įstaigoms Kultūros ministerija galės skirti tik Vyriausybei pritarus8. 2001 m. pagal apskričių viršininkų administracijų švietimo inspekcijų pateiktą medžiagą buvo parengta pažyma Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo priežiūros skyriaus vyriausios specialistės Ritos Mačiulienės. Šioje pažymoje iškeltos mokyklų bibliotekų problemos. Didžiuma patikrintų bibliotekų bibliotekininkų savo veiklą planuoja, dalies bibliotekų veiklos planai dera su mokyklų veiklos tikslais ir uždaviniais. Planuose dažniausiai numatomi proginiai, švietėjiški renginiai (parodėlės, šventės, minėjimai, popietės, viktorinos ir pan.) bei kasdieniai darbai (katalogų tvarkymas, literatūros užsakymas, skaitytojų aptarnavimas ir kt.). Planuose pasigendama priemonių, kurios skatintų bibliotekų, kaip informacijos centrų, kūrimą, svaresnį bibliotekų dalyvavimą ugdymo procese. Mokyklų bibliotekos galėtų aktyviau prisidėti prie atviros mokyklos modelio kūrimo. Bibliotekų veiklos tikslai neretai nustatomi be išsamesnės darbo analizės. Tačiau dalyje tikrintų mokyklų pastebėta, kad vadovai nepakankamai domisi bibliotekų problemomis. Bibliotekininkės dar vis nėra laikomos lygiavertėmis partnerėmis, planuojant įstaigos veiklą, jos retai dalyvauja pedagogų tarybų posėdžiuose. Daugelyje mokyklų bibliotekų vyresniųjų klasių moksleivių darbo įgūdžių su rašytiniais informacijos šaltiniais ugdymas vyksta individualių konsultacijų būdu, todėl šis būdas neretai padeda tik aktyviausiems skaitytojams. Daugelyje mokyklų kompiuterinės informacijos vartotojo įgūdžius lavina tik informatikos specialistai. Toli gražu ne visų bibliotekų darbuotojai geba tai daryti arba nėra techninių galimybių. Dar menki ryšiai tarp informatikos kabinetų ir bibliotekų. Bibliotekos daugiau orientuojasi į darbą su skaitytojų aktyvu, į skaitymo motyvacijos, kultūros ugdymą, bendrakultūrinę švietėjišką veiklą. Bibliotekų modernizavimas vyksta lėtais tempais. Geriau aprūpintos yra miesto arba rajonų centrų mokyklų bibliotekos, o kaimo mokyklų bibliotekų materialinė bazė gerokai prastesnė. Garso, vaizdo ir dauginimo technika aprūpintos dauguma bibliotekų. Bibliotekose kompiuteriai įrengti tik nedaugelyje tikrintų mokyklų. Tikrinimo metu nustatyta ir vadovėlių fondo tvarkymo trūkumų: • Įregistruojami ne visi gauti vadovėliai; • Vadovėliai išdalijami į kabinetus be jokios apskaitos; • Neturi arba nepildomos vadovėlių apskaitos; • Nevykdomas vadovėlių nurašymas; • Vadovėlių išdavimo – grąžinimo lapai nenaudojami arba naudojami, nesilaikant nustatytos formos9. LR kultūros ministerijos vyresnioji specialistė Ramunė Petuchovaitė Respublikinėje įvairių žinybų bibliotekų darbuotojų konferencijoje  savo pranešimą skyrė šiuolaikinėms bibliotekų problemoms. Pradėdama kalbą, ji priminė, kad per pastarąsias dvi savaites Seime jau antrą kartą svarstomi bibliotekų ir skaitymo reikalai. Remdamasi statistiniais duomenimis, pirmiausia ji apžvelgė viešųjų bibliotekų (VB) fondų komplektavimo rezultatus, nes ministerija finansuoja šių bibliotekų fondų komplektavimą. Prelegentė prisiminė Lietuvos bibliotekų renovacijos ir modernizavimo programą, kurią vertino kaip strateginį bibliotekininkystės sektoriaus ir valstybės politikos laimėjimą. Ji suderinta su kitomis kultūros valstybinėmis programomis. Minėta programa apima kompiuterizavimą, pastatus ir patalpas. Aptardama bibliotekų fondų komplektavimo klausimus, pranešėja priminė, kad šalies viešąsias bibliotekas komplektuoja ne vien ministerija, bet ir savivaldybės, skirdamos tam tikrą kiekį savo pinigų. Šiandien statistinis santykis vienas prie vieno. Tačiau, imant atskiras savivaldybes, jos lėšas bibliotekoms skiria labai nevienodai. Pavyzdžiui, Utenoje, Alytuje ir kitur savivaldybės bibliotekoms pinigų skiria dvigubai daugiau negu valstybė. Tuo tarpu didžiųjų šalies miestų bibliotekos verčiasi beveik vien valstybės lėšomis, nes čia savivaldybės bibliotekoms, skaičiuojant vienam gyventojui, lėšų skiria tik nuo 17 iki 20 centų, o valstybė – iki 70 centų. Taigi, fondų komplektavimas nauja literatūra turi būti ir vietos valdžios rūpestis. Tačiau, kaip paskatinti tokias savivaldybes remti bibliotekas, visų mūsų problema. Reikia šalyje sudaryti visiems gyventojams lygias galimybes naudotis bibliotekomis ir informacija, visiškai nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Ministerija šiemet daugiau lėšų skyrė apskričių bibliotekoms, nes jų funkcijos, pereinant į apskričių pavaldumą, šiek tiek keisis ir plėsis. Jos turės aptarnauti ir kitas apskričių bibliotekas. Tačiau šią sistemą dar reikia sukurti. Bibliotekos yra komplektuojamos ir iš nemokamų šaltinių. Tai – knygos, už kurias užmoka Kultūros ministerija arba leidėjai, kaip privalomąjį egzempliorių. Jos siunčiamos tiesiai į bibliotekas. Deja, rengiamas naujas LR Vyriausybės nutarimas dėl privalomųjų egzempliorių siuntimo į bibliotekas, ir vietoje iki šiol turėtų 14, rodos, beliks tik 5 nemokami egzemplioriai. Vėliau pranešėja apžvelgė šalies bibliotekų veiklos statistinius rodiklius: fondų, knygų išdavimo, skaitytojų ir lankytojų skaičių kaitą. Ji priminė, kad nuo 2000 m. šalies bibliotekose mažėja skaitytojų skaičius, nes daugėja kompiuterių, plečiasi spaudinių kopijavimo paslaugos, didėja asmeninės bibliotekos ir pan. Viešosiose bibliotekose jau kelinti metai mažėja fonduose saugomų dokumentų skaičius. Pagal tarptautines rekomendacijas vienam gyventojui turėtų būti saugoma nuo 1,5 iki 2,5 knygų. Jos nuomone, būtina tirti, kodėl gyventojai neina į bibliotekas, gal atsiliepė ankstesnieji kriziniai bibliotekų metai, užtrukę vos ne dešimtmetį, gal keičiasi gyventojų ir skaitytojų elgesys? Verta pažiūrėti ir į fondų tematiką, organizuoti fondų analizę, formuoti fondų komplektavimo politikos nuostatus, parengti teoriškai pagrįstą fondų tematikos profilį ir pan10. IŠVADOS • Išanalizavus temą, galima teigti, kad finansavimas ir nepakankama materialinė bazė yra vienos iš didžiausių bibliotekų valdymo problemų. Lėšų stinga bibliotekų įrangai, fondų komplektavimui, bibliotekų modernizavimui, taip pat nerimą kelia maži bibliotekininkų atlyginimai. • Šiais laikais, kai biblioteka nėra vien knygų saugykla ar archyvas, ji turėtų būti informacijos centras ir moderni bazė, kurioje ne tik galima pasiimti norimą leidinį, bet ir naudotis naujomis informacinėmis ir kompiuterinėmis technologijomis. • Dar viena įvardijama problema – bibliotekininkų kvalifikacija, nes trūksta kvalifikacijos kėlimo sistemos. O taip yra dėl to, kad Lietuvos bibliotekų tinklas nėra iki galo visapusiškai sutvarkytas bei efektyvus. • Taip pat viena iš problemų yra ta, kad į bibliotekas neateina jauni specialistai. To priežastis –interesų grupės Seime nebuvimas, todėl tai taip sunkiai sprendžiama. • Valstybės remiamų leidyklų leidiniai patenka į bibliotekas – jos tiesiog ten siunčiamos. Bet komercinėse leidyklose išleistų leidinių, kurie yra populiarūs tarp skaitytojų, bibliotekos negauna, todėl turi įsigyti pačios. Tai problema, nes šioms knygoms pirkti bibliotekos neturi pinigų. • Bibliotekų modernizavimas vyksta lėtais tempais. Geriau aprūpintos yra miesto arba rajonų centrų mokyklų bibliotekos, o kaimo mokyklų bibliotekų materialinė bazė gerokai prastesnė. • Ne ką mažesnė problema ta, kad šalies bibliotekose mažėja skaitytojų skaičius, o taip atsitinka, nes daugėja kompiuterių, plečiasi spaudinių kopijavimo paslaugos, didėja asmeninės bibliotekos ir pan. BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRŠAS 1. MAČIULIENĖ, Rita. LR Švietimo ir mokslo ministerija. Pažyma dėl vidurinių mokyklų ir gimnazijų bibliotekų veiklos [interaktyvus]. Vilnius, 2001 [žiūrėta 2007 m. gruodžio 3 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!