J. Vaičiūnaitė "Pavasario šviesa"

XX a. Lietuvių literatūroje svarbią vietą užima Juditos Vaičiūnaitės kūryba. Ji viena pirmųjų lietuvių poezijoje natūraliai priėmė miesto kultūros pasaulį. Jos didžiausią kūrybos dalį užima vidinės tikrovės eilėraščiai, kuriais reaguojama į būseną, nuotaiką, muziką, formą ir spalvą. Jos poezija kupina daiktiškojo pasaulio vaizdų, kuriuos persmelkia dvasia, daiktai tarsi ištirpsta ir išsisklaido joje. Įstabaus talento dėka paprasčiausi, kasdieniški daiktai (kavinukas, motinos siuvamoji mašina, balkone padžiauta suknelė, nudažytos kojinės...) tampa poezija. Poezija ir grožiu ji paverčia viską, prie ko prisiliečia jos žodis.
Duotasis eilėraštis „Pavasario šviesa“ (1988m.) yra iš rinkinio „Šešėlių laikrodis“ išleisto Vilniuje 1990m. Jis grafiškai išsiskiria tuo, kad tarp eilučių išmėtyti žodžiai („paskleisk“, „klesti“, „eik šypsodama“, „bet čia“, „žingsniai“) suteikia šiam peizažiniam eilėraščiui savito išskirtinumo. Šis J. Vaičiūnaitės kūrinys, tai tik vienas sakinys, tačiau kupinas pavasario gaivos ir šviesos.
Vien perskaičius pavadinimą atrodo, kad eilėraštis yra gyvybingas kaip pavasaris, tarsi dvelkia atbundančios gamtos kvapu. Eilėraščio pirma eilutė mane nukelia į Vilniaus senamiestį, kur dažnai būnu ir būdamas ten, net nepastebiu to, ką pamatė poetė budėdama „prieblandos lange“ (stebėdama pavasarį). Čia atsiveria ir niūrus senamiesčio paveikslas: „Senamiestyje prieblandos lange budžiu“. Miestas šitame eilėraštyje, tai ne tik veiksmo vieta, bet ir atspirties taškas poetės mintims. Vieta jauki ir priimtina lyriniam J. Vaičiūnaitės subjektui savo saugumu, alsuojanti senove ir dvelkianti įdvasinta supančių daiktų prabanga. Poetės gyvenimas mieste ir jos romantiška prigimtis paskatino ją perduoti miesto žmogui pavasario šviesą.
Šis pavasario dvelksmas panardino poetę į giliausius jausmus ir vaizduotėje ji nukeliavo net į XVI a. , į Botičelio gyvenimo laikotarpį. Ir šis malonus jausmas taip pakerėjo, kad ji savo vaizduotėje net išvydo tą nuostabųjį dailininko paveikslą „Pavasaris“. Jame gamtininkai suskaičiavo apie du šimtus gėlių rūšių, kurios pavasarį pražysta Florencijos apylinkėse. J. Vaičiūnaitę ir Botičelį jungia ne tik bendra tema (pavasaris), bet ir tikslus piešinys, bei savitas šviesos ir šešėlių komponavimas. Šis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!