J. Biliūno kūrinių bruožai

Jonas Biliūnas SMULKIOSIOS PROZOS BRUOŽAI Autobiografiškumas Biliūno kūryba gana autobiografiška: dažnai vaizduojama vaikystės aplinka, gimtinės kraštovaizdis. Kai kurių kūrinių pasakotojo gyvenimo faktai primena autoriaus biografiją: mokslas užsienyje, atostogos tėviškėje, liga. Šiuo atžvilgiu tipiška apsakymo „Ubagas" pradžia: „Parvažiavęs iš užsienių Lietuvon, gulėjau vieną gražią pavasario dieną pas brolį gonkelyje ir traukiau silpnon krūtinėn pakvipusį nuo sužydusiųmedžių orą? Subjektyvumas Vienas svarbiausių Biliūno prozos savitumų - pasakojimas pirmuoju asmeniu.Pasakotojas dalyvauja veiksme, prisimena vaikystėje patirtus įspūdžius. Jo svarstymai neretai tampa kūrinio prasmės centru: „Tai buvo vienatinis mano gyvenime šūkis. Bet laimingas: aš jį ir ligi šiolei dar tebenešioju savo krūtinėje..(„Kliudžiau').*oks subjektyvus kalbėjimas primena išpažintį ir yra gerokai intymesnis už pasako ją trečiuoju asmeniu, kai į veiksmą bei veikėjus žvelgiama iš šalies. Psichologizmas ir lyrizmas subjektyviame pasakojime daugiau dėmesio skiriama ne detaliam aplinkos aprašymui, o žmogaus vidiniam pasauliui, jo reakcijoms į tai, kas vyksta. Šio tipo pasako-:mas vadinamas psichologiniu. Biliūnas gilinasi į veikėjų išgyvenimus, analizuojar>ichologines būsenas.Vienas raiškiausių psichologinės savianalizės pavyzdžių - novelė „Vagis".Pagrindinis veikėjas, pasakojantis savo gyvenimo istoriją, negali pamiršti jaunystėjeradaryto nusikaltimo - užmušė arkliavagį gindamas savo gyvybę ir turtą. Ši nelaimėzkrėtė dvasią, sąžinės kirminas graužia ir po daugelio metų. Rašytojas pabrėžia, kadamogui svarbi vidinė ramybė, santarvė su pačiu savimi.Kadangi pasakojimas pirmuoju asmeniu perteikia žmogaus savijautą, nuotaikų kaitą, prisiminimus, jis būdingas lyrinei prozai. Taigi Jonas Biliūnas - lietuvių psi--\iologinės ir lyrinės prozos pradininkas. Šią tradiciją vėliau tęs Antanas Vienuolis,:ncas Mykolaitis-Putinas, Juozas Aputis, Romualdas Granauskas, Bronius-.adzevičius. Skriaudos ir kaltės tema Daugelio Biliūno kūrinių centre - žmogaus santykis su kitu, sąžinės, atsakomybės,apautos temos. Novelėje „Lazda" kalbama apie atleidimą skriaudėjui. Pasakotojo:-vas nesmerkia buvusio dvaro prievaizdo Dumbraucko, kadaise jį žiauriai sumušu-- ir panaikinus baudžiavą priglaudžia skriaudėją savo namuose. Toks atlaidumas;iamas su krikščioniškomis vertybėmis - meile artimui, nuolankumu, atsidavimu-cmčiai. Tėvas neprisiima teisuolio vaidmens, priešingai, stengiasi suprasti kitą, pirmiausia yra reiklus sau. Atlaidumas Biliūno novelėse - graži žmogaus dvasingumoapraiška.Skriaudos ir kaltės tema plėtojama apsakymuose apie silpnojo, nereikalingo-dalią. Savo nedoro poelgio nepamiršta novelės „Kliudžiau" veikėjas: skaudiramoka jam padėjo suprasti, kad ir kitas kenčia, kad nežmoniška skriausti silpnesnį. Vadinasi, kaltės išgyvenimas žmogų daro jautresnį, geresnį, sulaiko nuo: aurumo. Novelėje „Ubagas" liūdnas abiejų veikėjų - pasakotojo ir Petro Sabaliūno - likimas: parvažiavęs tėviškėn sergantis pasakotojas likęs vienas brolio namuose, sūnaus-varytas senas tėvas priverstas vaikščioti pakiemiais. Ir vienas, ir kitas oriai išgyvena savo nelaimę, nieko nekaltina. Sabaliūnas sielojasi, nes patirtą skriaudą suvokia:;ndriau: pamirštama priedermė seniems tėvams, šeimoje paminamas žmoniškumas. Pasakotojas, jautrus, humaniškas žmogus, pajunta kaltės visuotinumą: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!