J. Biliūno ir J. Savickio kūrinių palyginimas

TRADICIJOS IR MODERNUMO SANKIRTA: DU VAGYS (J. Biliūno „Vagis“ ir J. Savickio „Vagis“) 1. Perskaitykime abu apsakymus – Jono Biliūno „Vagis“ ir Jurgio Savickio „Vagis“. 2. Prisiminkime svarbiausius J. Biliūno ir J. Savickio kūrybos bruožus. 3. Suskirstykime abu nurodytus tekstus segmentais. 4. Lyginkime: du vyrai autoriai; du tokio pat pavadinimo kūriniai; panaši tematika ir problematika; skirtingas kūrinių parašymo laikas: J. Biliūno – 1905 m., J. Savickio – 1922 m. LYGINAME: JONO BILIŪNO „VAGIS“ JURGIO SAVICKIO „VAGIS“ I. PASAKOTOJAS Pasakojama I asmeniu: Jaunas dar tada tebebuvau. Iš suaugusio žmogaus pozicijos žvelgiama į jaunystėje nutikusį dramatišką įvykį. Pasakojama III asmeniu (visažinio pasakotojo pozicija, bandoma matyti vaiko akimis): Vaikas tyliai stovėjo ties piktadariu <...>. II. VEIKSMO LAIKAS 1. Žiema: <...> girdėjau tik, kaip traškėjo nuo šalčio tvoros ir tik tik šlamėjo krisdamas nuo apšerkšnojusių medžių sniegas. Vėlus žiemos vakaras. 2. Naktis buvo šviesi – mėnesiena. 3. DABAR pasakojama apie PRAEITĮ. Vienos jaunystės nakties įvykis, kuris prisimenamas ne vieną dešimtį metų: Laikas greitai bėgo. 1. Žiema: Vakare vaikas išgirdo, kad vagį sugavo, pririšo prie geltonų mažų šlajukų ir vilko per sniegą <...>. 2. ŠIANDIEN: Šiandien ištiko nepaprasta diena. III. VEIKSMO ERDVĖ 1. Priėjau prie gurbų <...>. 2. Pasileidžiau vieškeliu <...>. 1. Gryčia: Namon parvežus, vagis buvo pririštas gryčioje prie skersinio spyrio, veržiančio įgubusią sieną. IV. PAGRINDINIAI VEIKĖJAI 1. Pasakotojas – AŠ - Jokūbas: jaunas, nevedęs, stiprus, pas tėvus vienatūris, ūkė gerai klojos, nieko nebijojau, visiems patikau. 2. Vagis. 1. Vaikas: meniškos sielos – drožinėdamas lentelę ir norėdamas iš jos smuiką padaryti, svajojo ir klausė. 2. Tėvas: ūkininkas, šeimininkas, muša vagį. 3.Vagis V. VAGIES PAVEIKSLAS 1. Ir šitai duryse pasirodo žila barzda – išlenda – burlokas... 2. Pasilenkiau, apčiupinėjau burloką: atradau už ančio revolverį primuštą, peilį prie diržo prikabintą. 1. Plėšikas rodėsi vaikui aukštas, malonus, gražiais juodais rūbais apsirėdęs, lyg kunigas su blizgančiais kaliošais. 2. Vaikas pamato vagį: Vienmarškinis, žado nustojęs. Virvės buvo giliai įsipjovusios į bicepsus, galva nusvirusi, su pramuštu smilkiniu ir krauju, užkrekusiu ant grubių atlapių marškinių, rodančių jo geležinę krūtinę. 3. Rarotų vaizdas minė jam šį piktadarį: žalias veidas, suplėšyti marškiniai, pasvirusi galva. Dideliame altoriuje prikaltas ant kryžiaus Kristus turėjo tokio pat panašumo. Dėmesys ne vagystei, bet vagies pasirodymui. VI. KŪRINIO STRUKTŪRA PROLOGAS – VEIKSMO UŽUOMAZGA – KULMINACINIS TAŠKAS (ŽMOGŽUDYSTĖ) – ATOMAZGA – EPILOGAS – MORALAS: vis dar suvedinėjamos sąskaitos su savo sąžine PROLOGAS – PAGRINDINIS VEIKSMAS – KULMINACIJA (VAGIES MUŠIMAS) – ATOMAZGA – EPILOGAS: melodramatinio efekto panaikinimas. PROLOGAS (1 segmentas): Namai: Pasaulis: Savumas Vienišumas Euforija Disforija PAGRINDINĖ VEIKSMAS Vaikas kankina vagį: jis badė vagiui šiaudu nosį. Tai evangelinė scena – Dievo visagalybės išbandymas. VEIKSMO KULMINACIJA Tėvas muša vagį. Suabejojama pasaulio tvarka: Tėtė, sako, geras, bet kam taip baisiai muša vagį! VII. APIBENDRINIMAS „Psichologinė moralinė pasakotojo patirtis pateikiama kaip meninė kūrinio tiesa, kaip vertybių sistema. Refleksijos išeities taškas – dažniausiai prisiminimas, kuris tampa pretekstu gretinti dabartį su praeitimi, kurti retrospektyvinę kompoziciją, parankią moralinėms vertybėms iškelti,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!