Biliūno ir Savickio kūrinių palyginimas

Du vagys. Pagal J. Biliūno ir J. Savickio noveles. Jonas Biliūnas ir Jurgis Savickas - novelės žmonės. Novelės žmogus. Jono Biliūno ir Jurgio Savickio novelėse „Vagis“ parodomas ryškus sąžinės jausmo, įvairių dorybių, jautrumo, netikėto likimo, brendimo, vidinių emocijų sąlytis. Yra parodomas žmogiškųjų vertybių išbandymo sunkus kelias, po kurio individas pajaučia kitokį gyvenimo skonį. Sąžinė yra viena iš pamatinių žmogaus vertybių, lemiančių kiekvieno asmens moralumą ir elgesį, drauge formuodama visos visuomenės įstatymus, moralės normas, požiūrį į žmogų ir jo vertę. Taigi, žmogaus sąžinė visais atvejais turi būti švari.
Analizuojant autorių kūrinius svarbu paminėti pagrindinius veikėjus – Jurgio Savickio novelėje - vaiką, o Jono Biliūno istorijoje pasidalinama jaunystės išgyvenimais iš senyvo amžiaus veikėjo – vyro (vardai nenurodyti) lūpų. Toks rašymo būdas sustiprina intymumą, skaitytojui lengviau įsijausti ir patirti tai, ką patiria veikėjas. Pasakodamas savo istoriją, pasakotojas nesigilina į aplinką, daiktų ar žmonių išvaizdą, nebent tiek, kiek to reikalauja siužetas. Jono Biliūno novelės veikėjo išsipasakojimas panašus į išpažintį skaitytojui. Rašytojas neatsitiktinai pasirenka išpažinčiai artimą pasakojimą pirmuoju asmeniu, o tai reikalauja kalbėjimo savo vardu, padeda skaitytojui įsijausti. Veikėjo pasakojimas remiasi kontrastu: iš pradžių jis, pasigirdamas, kalba apie savo jaunystę, piršlybas, būdo gerumą ir meilę žmonėms, vėliau pasakoja, jog sėkmingų piršlybų naktį nužudė vagį ir tai persekioja jį visą gyvenimą. Novelėje susipina žmogiškumo bei kančios temos, kuriomis siekiama paveikti skaitytoją. Su kitokiu pasakotojo požiūriu susiduriama Jurgio Savickio novelėje „Vagis”, kurioje pagrindinis veikėjas yra berniukas – vaikystės, tyrumo simbolis. Veikėjo vardas nepaminimas, todėl įgaunama bendra vaiko, atsidūrusio prie naujo gyvenimo slenksčio, prasmė. Vis dėlto, pagrindinis veikėjas sukelia dviprasmiškus skaitytojų vertinimus: nors ir pasielgia kilniai – išlaisvindamas suimtą ir kankinamą žmogų; kita vertus, išvaduoja nusikaltėlį, apvogusį jo tėvus. Po vagies išlaisvinimo, vaikas jautriai reaguoja į nusikaltėlio padėką – atsisveikinimą, net apsiverkia.
Autoriai Jonas Biliūnas – XIX a. lyrinės prozos pradininkas. Novelių centre – atstumta, nereikalinga būtybė, kuriai nebėra vietos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!