Putino "Altorių šešėly" ir Jurgio Savickio kūrinių temos ir pagrindinės mintys

Privaloma litertūra V. Mykolaitis- Putinas “Altorių šešėly” 1933m geriausiai žinomas vienas pirmųjų lietuvių psichologinių intelektualinių romanų, kuriame nuosekliai gilinamasi į pagrindinio veikėjo mintis, išgyvenimus, jausmus, psichologiją. Sprendžiama labai daug psichologinių problemų: kunigystės, gyvenimo kelio ieškojimo, menininko asmenybės laisvės. Pastaroji bene pati svarbiausia. Romaną sudaro trys dalys, kiekvienoje iš jų Liudas Vasaris pakyla į naują savęs pažinimo ir laisvėjimo etapą, sutinka vis kitą moterį, lemtingai darančią įtaką jo gyvenimui. Nuosekli, gerai apgalvota romano kompozicija, preciziškas pasakojimo stilius, taikli psichologinė savianalizė, ryškūs personažų charakteriai, intensyvus siužetas lėmė romano sėkmę. Prie nepaprasto kūrinio populiarumo prisidėjo autobiografiškumas ir kunigų gyvenimo atskleidimas. Vienas žymiausių Lietuvos rašytojų: poetas, prozininkas, simbolistas. 18 a pabaiga – 19a. Nors savo pašaukimu abejojo įstojo į kunigų seminariją ir buvo išventintas. Veiksmai ir scenos Siužeto santrauka Problema 1 DALIS: Bandymų dienos Pirmi įspūdžiai Aprašoma seminarija, pirmieji Liudo Vasario įspūdžiai joje. Užsimenama Kad Liudą jau tuomet buvo pagavusi patriotizmo banga, o jo idealas kunigystėje – Maironis. Stojimo į seminariją motyvų vertė. Seminarija iš arčiau Pasakojama apie seminarijos darbuotojus ,jų užimamus postus, būdo bruožus. Plačiau aprašomi seminarijoje gyvenančių žmonių tarpusavio santykiai Komunija ir išpažintys Gilinamasi į seminarijos rutiną, skaitytoją supažindina su maldomis, jš pobūdžiais. Aprašomos klierikų pamokos. Išpažintys Liudą neramino, nes jis nežinojo, kuriuos nuodėmės yra vertos išsakymo, o Komunijos priėmimas kėlė nerimą, nes po jo jis nejausdavo malonumo, o tik dvasinį šaltumą. Jis nerimavo dėl savo padėties, ir dėl šių jausmų tapo uždaras. “Koks yra gyvo tikėjimo sieloje apsireiškimas, požymis, kriterijus? Pokalbis Velykų atostogoms pasibaigus seminaristai sėdi sode ir Variokas pasikviečia Vasarį pasivaikščiot. Pokalbio metu Variokas pasako savo neigiamą požiūrį į seminariją ir nori sužinoti, kaip į viską žiūri Liudas, bet šis lieka užsidaręs ir šališkas. Variokas pasako jam, kad kunigų gyvenimas nėra toks tyras ir suidealizuotas, kaip kad jį mato Liudas, ir praneša ketinąs išstoti. PO šio pokalbio Liudas atidžiau stebėjo savo draugų pamaldumą ir nors pačiam kildavo dvejonių, dėl savo baikštumo apie tai su niekuo nekalbėjo. Ar kiekvienas žmogus yra nuodėmingas? Atsisveikinimas ir pasisveikinimas PO kelių savaičių Variokas išstoja iš seminarijos. Tuomet Liudą pora kart aplanko tėvai. Jis apsidžiaugia, bet neilgam – tėvų elgesys atitolęs, jie kreipiasi į sūnų “jūs, kunigėli”, visi jaučiasi nejaukiai. Liudą pradeda kankinti vienišumo jausmas, nes jis suvokia, kad tėvai niekada jo nesupras. Kitą dieną jis nusiveda draugus į žiurkininką pavaišinti tėvų atveštom lauktuvėm, bet netikėtai užsuka rektorius. Draugai spėja pabėgti, o Liudą jis prigauna, jie pasikalba apie Varioką. Tėvų ir vaikų susvetimėjimas Vienišumo tema Lemtinga pažintis Pirmiesiems mokslo metams pasibaigus Liudas vyksta namo. Išklausęs dvasios tėvo monologą apie pavojus ir pagundas jis su tėvų važiuoja keliu. Apsuptas gamtos pajaučia palaimą ir liūdesį tuo pačiu metu, nes seminarija atriboja jį nuo visų šių malonumų. Liudas važinėja į šalia esančią klebonija, o viena kartą su klebonu nuvyksta pas kaimynus į ŠV. Lauryno atlaidus. Ten sutinka draugą klieriką Peryla ir susipažysta su kunigo giminaite LIucija, aplaisto jos pirštus kava. Liucė ir Vasaris pajaučia vienas kitam simpatiją. Gamtos ir žmogaus ryšys Išleistuvės Liudui susitikimas su Liuce palieka gilų ispūdį, bet laikui bėgant jis apsitrina. Tačiau atostogom einant į pabaigą reikėjo vykti į išleistuvės, kurios vyko pas Petrylo tėvus namuose. Klierikus papiktino vyresnieji kunigai, kurie daug girtuokliavo. Išleistuvėse ypač pasireiškė vienas studentas, sakydamas, kad nereikia visiem lietuviam eiti į kunigus, būtina kovoti už Lietuvą. Jose dalyvavo ir Liucija, Petryla Liudui užsiminė, kad ji atvyko vien dėl jo. Vakare kai Liudas mėgavosi oru iš nugaros uždengusi akis Liucija jį išgąsdino ir jis pasielgė nevyriškai. Vyriškumo samprata Patriotizmo tema Antrųjų metų pradžia Prasidėjo antrieji mokslo metai ir Vasaris jautėsi savarankiškesnis. Jis gyveno nebe labirinte o keturiese viename kambaryje. Jis dažnai prisimindavo vasaros nutikimą su Liuce, bet dėmesį kreipdavo ne į ją, o į savo suvyriškėjimo problemą. Jis dažnai svarsto, ar nėra nuodėmė tiek daug apie ją mąstyti ir tai jį neramina. Vasariui vėl liepia kraustytis į labirintą, jis supyksta ir eina prašyti malonės neperkėlimui, bet jam vėl pritrūksta drąsos ir vyriškumo. Žmonių skirtumai Jauno žmogaus brendimas Nepažįstamoji Marijos nekalto prasidėjimo atlaidai reikalavo daug pasiruošimo iš klierikų. Vasaris buvo priimtas į chorą, tad jo pasiruošimas buvo kitoks. Liudo niekas neaplankė per lankymų dieną, tad jam buvo liūdna. Tą vakarą vaikščiodamas po soda jautėsi įkvęptas ir pakylėtas gamtos. Per vienas apeigas bažnyčioje pamatė Nepažįstamąją, susižavi ja kaip idealizuojama meile. Iš Petrylos sužino, kad atkeliauja Liucė su klebonu aplankyt seminarijos. Gamtos ir žmogaus ryšys. Slapta draugija Kitą dieną, Liudas jautėsi kiek liūdnas po įvykio su moterim, iš dalies suprasdamas, kad būnant kunigu jam tokių momentų gali būti daugiau, tačiau jis niekuomet negalės bendrauti su jokia moterimi artimai. Didžiąją dalį dienos pramąstė apie matytą moterį ir liūdėjo tik einant miegoti pasinėrė į neišpildomas savo svajones. Kitą dieną, pirmakursiai ir Liudas aptarinėjo su Jonelaičiu lietuvių literatūra, kūryba ja. Liudas davė Jonelaičiui savo eilėraščiu ir nustmeba sužinojęs, kad po kiek laiko juos išspausdina vienas lietuviškų leidinių. Vasaris susipažysta su kitais lietuviais seminarijoje, Varėnas pataria jam apie kūrybos subtilybes. Draugai aptaria lietuvybę bei polonizaciją seminarijoj. Ji pakviečia įstoti į slaptą „Šviesos“ draugiją. Kūrybinis įkvėpimas Žmogaus pašaukimo ir prievolės sankirta Nuoširdumo svarba kūrybiniame procese. Pirštinės Gruodžio mėnesį seminariją aplanko klebonas Kimša su savo dukterėčia Liuce. Liucija susitikusi su Petryla ir Liudu sumąsto Liudui pravardę – Pavasarėlis. Draugai juokiasi kartu, bet Petryla slapta pavyduliauja merginos dėmesio. Liucija pasiprašo jų, kad aprodytų seminaristų kambarius, bet jie nesutinka, nes tai draudžiama. Pasilikusi viena su Vasariu jam padovanoja rankų darbo pirštines. Svečiams išvažiavus Petryla liepia Liudui saugotis Liucijos. Ar pavydas gali išardyti draugystę? Ar meilė yra nuodėmė? Lemtingas eilėraštis Per Kalėdinį karnavalą „Šviesos“ draugijos narys Varnėnas sumąstė padeklamuoti lietuviška Maironio eilėrašti seminarijoj viešai. Kunigas prelatas į tai sureagavo neigiamai. Toliau aprašomi kiti incidentai tarp lietuvių ir lenkų bandanymai perdainuoti vienas kitą. Vėliau, „Šviesos“ nariai sužino, kad rektorius pasiūlė Varnėnui išeiti iš seminarijos, kadangi pasakydamas eilėraštį jis pašieoė seminarijos valdžią. Bet Liudo neišgasdina lietuvybės nešėjų persekiojimai, jis supranta, kad būtent dėl to turi tęsti šią veiklą nors ir Varnėno nebeliks. Atsisveikinant su Varnėnu Liudui visiems laikams įstrigo jo perduotas klausimas – ar literatas ir kunigas gali tilpti viename žmoguje? Tautinio atgimimo idėjos SUlenkėjusios visuomenės dallies mankurtizmas “ar literato ir kunigo sąvokos viena kitą neigia?” Liucijos jausmai Antrosios vasaros atostogos prasidėjo niūriai, nes jas temdė atsisveikinimo su Varnėnu šešėlis. Namuose jis daug laiko praleisdavo ant Aušrakalnio paskendęs savo apmąstymuose, juos išliedavo eilėse. Ankstyvoji kūryba buvo pilna jo matomų vaizdų nuo aušrakalnio, jausminis elementas nesudėtingas, bet artimas. Vieną sekmadienį jis nusprendžia aplankyti Petrylą ir Liucę, bet ši elgiasi šaltai, yra atitolus, Leidžia jam suprast, jog tekės už būsimo daktaro Brezgio. Vienas studentas pradeda kritikuoti seminaristus girdint Liucei, Liudui dėl to gėda. Po kiek laiko jį namie aplanko Liucija, pasakius jog atvažiavo pasiskinti kriaušių savo sodui. Jie kartu vaikščioja, flirtuoja, nors abu supranta, kad šis susižavėjimas niekur nenuves. Prieš išvažiuodama ji prašo jos nepamiršti. Poetinio įkvėpimo šaltiniai Trečiųjų mokslo metų pradžia Liudas grįžta į seminariją tretiems metams. Nors kitūiems atrodė, kad jokia moteris jo nesuviliotų, pats Liudas dažnai prisimena Liuciją ir svajoja apie ją. Seminarijoje jis jaučiasi prastai, lyg ji atimtų visa jo laiką, tautinė kova jį sekina, verčia apčiuopti egoistiškumo ir kietaširdiškumo pamatus. Per vieną pamoką dėstytojas Liudą kankina klausimais ir liepia praktikuotis lyg per išpažintį su žmogumi. Jo pačio išpažintys nepakito, “riba tarp nuodėmės ir nenuodėmės jo sąžinėj toliau pasiliko neužčiuopiama, neaiški”. Niekas jam nebuvo taip svetima, kaip teisti, moralizuoti. Tautinė kova, jos daroma įtaka žmonėms. Kur yra riba tarp nuodėmės ir nenuodėmės? Dienoraštis Liudas vasaris rašydavo dienyną (dienoraštį) , kurį laikydavo žiurkininke. Jame aprašo savo Velykų atostogas, tai, kad mokslas jam įgriso iki gyvo kaulo, gyvenimas tapo nuobodus. Save vadina atšąlusiu klieriku, dažnai fantazuoja apie Liucę. Pokalbyje su Eiguliu jis gauna pastūmėjimą kurta, ieškoti įkvėpimo, nenirti į pesimizmą. Atvažiuoja tėvas ir atveža linkėjimų nuo Liucės. Po daugelio metų vartudamas dienoraštį Liudas teigia, kad daug kas iš jo spėjimų išsipildė. Rutinos poveikis žmogui, jo nuotaikai Tėvų įtaka vaiko pasirinkimams Žinia Po Sekminių iš seminarijos išmetė penktojo kurso student Radastaną už skaistybės įžadų sulaužymą. REktorius perskaito jo siūsta laišką į seminariją. Liudui pasidaro gėda už savo bendravimą su Liucija ir jis nusprendžia nutraukti jį. Svetima gėda, užsispyrimas Įkvėpimų vasara Jonelaitis ir Vasaris vaikšto drauge sode, jie nusprendžia vasarą kartu pakeliauti, aplankyti žymiausias Lietuvos istorines vietas, pasisemt įkvėpimo. Dar jam ši idėja patinka, nes nebus laiko važiuot į Klėviškį pas Liucę. Jonelaitis, Kasaitis ir Vasaris aplanko Vilnių (jautės svetimas dėl nutautėjimo), Trakus, Kauną, Tėvams pažada kitais metais leist iškelt išleistuves, nes šią vasarą jie beveik jo nematė. Kokia stipri yra žmogaus valia? Nutautėjimo motyvai Pabudimas iš sąstingio Grįžęs po atostogų Liudas daug laiko praleidžia vienas bažnyčios koplyčioje, bando rast artumą su Dievu, gilinasi į save. Jį kankina klausimas, kodėl jis neranda sielos ramybės eidamas link kunigystės titulo. Neberašė eilėraščių, nebeskaitė, buvo pavyzdingu klieriku per prievartą, bet valdžios akyse už tai susidarė gerą įvaizdį. Tik atėjus pavasariui ir pabudus gamtai jis pats pabudo iš apėmusio sąstingio, atgavo dvasios pusiausvyrą. Bet jis dar labiau užsidarė savyje. Gamtos ir žmogaus ryšys Dualizmas jauno žmogaus savimonėje Kaip pasirihnkimai veikia žmogaus vidinę buseną Apmąstymai Pavasaris, seminaristai aptaria naują profesorių Vingelevičių. Jie neigiamai žiūri į daugelį vyresnės kartos profesorių. Sako, kad jie suponėję, karjeristai net ir skirtingai nuodėmingi. Liudas atranda vieną eilėraštį, kuris jam atrodo tinkamas jo seminarijos gyvenimui apibūdinti t.y. dangstymasi ir jausmų slėpimą. Liudas savo dienoraštyje svarsto apie tai ir apie savo susiplnėjusį atsidavimą kunigystei, kitų seminaristų vidinius išgyvenimus. Mano, kad gyvenime yra daug veidmainystės, dangstymosi ir nesant kunigu. Tačiau metams bėgant, sugeba save valdyti ir maišto mintis kontroliuoti, net ir kūryboje. Jaunosios kartos atskira savimonė Aplinkos įtaka jaunam žmogui Lauktas susitikimas Liudas vaikystėje buvo nerangus, menkas vaikas, tėvai patys to nejausdami jam keldavo dar didesnį nepasitikėjimą savimi jį apkalbinėdami, bet dabar Vasaris išgražėjęs, tvirtas, ketvirtaisiais metais įvykęs persilaužymas davė jam daugiau pasitikėjimo savimi. Kimšos kvietimu atvyksta į Klėviškį, kur vyksta atlaidai ir Kimšos jubiliejaus šventė, jis jį pagiria dėl poetiškumo. Joje sutikęs Liucę pastebi jos pasikeitimą, subrendimą, iš jos sklinda gilumas. Vasaris sužino, kad Brezgys vis peršas Liucijai, bet ši vis nesutinka. Kalbėdamiesi dviese jie užgauna jaujtrias temas ir vienas kito jausmus, Liudas pirma kart pradeda gailėtis seminarijoje įgyto įpročio nesidalinti savo mintimis. Jie nusprendžia surengti judviejų išlydėtuves. Tėvų įtaka vaikams Žmogaus išvaizdos svarba visuomenei Abejonės Vasaris gryžta iš klebono šventės ir jaučiasi kiek neramiai dėl atnaujintos pažinties su Liucija. Tuo tarpu Liucė, nors mylima savo dėdes, buvo raginama kuo greičiau susirasti vyra, o tinkamiausias tam buvo Brazgys. Tačiau Liucijai jis vis tiek nepatiko, ji jautė potraukį Vasariui. Besibaigiant vasarai Vasaris vėl aplanbkė Liuciją norėdamas pakviesti į savo išleistuves, ji jam parodo išsaugojusi gėles, kurias prieš du metus nusiskynė ant Aušrakalnio. Jie pakalbama apie savo ateitį, jog galės būti geri draugai kai jis priims kunigystės įžadus, o ji ištekės už Brezgio. Ar žmogaus juridinio status pasikeitimas daro tiesioginę įtaką jo ir kitų žmonių santykiams? Išleistuvės Vasaris tvarkė aplinką, ruošės išleistuvėms, jo mama ruošė valgius. Atvyko daug svečių, Liucė atvyko pavėlavu, bet su maloniu svečiu – Varnėnu. Jaunimas šoko at Aušrakalnio, dainavo, vyresnieji linksminos viduje. Baigiantis vakarui Vasaris su Liuce išėjo į soda ieškoti jos skaros, buvo nuostabiai gražu. Apimta nuotaikos Liucė norėjo, kad Vasaris ją pabučiuotų, bet šis ją atstumė. Tuomet ji jam ištarus “Būk, tamsta, kunigu, Pavasarėli. Tamsta būsi geras kunigas” išėjo. Jis pyko, kam Liucė taip pasakė, o neprisipažino meilėjem nes dabar jo kančia bus nepagrįsta jokiu fiziniu potyriu, o tik įsivaizduojamom fantazijom. Subdiakonas Vasaris kaltino save, kad per lengvai palinksta į vasaros gėrybes ir linksmybes, nors iš tiesų tokiu būdu jis linkdavo į savo tikrąją prigimtį. Jis tapo dar labiau užsidaręs savyje ir pradėjo rašyti eilėraščius iš tikrųjų jausmų. Dėl daug emocijų ir išraiūškingumo šie eilėraščiai jį išgarsino, jis gavo kvietimą bendradarbiauti su literatūriniu žurnalu, bet atsisakė. Susikaupė į okslą ir gavo pašaukimą tapt subdiakonu. Atlikęs trijų dienų rekoliaciją jis išvargino save ir trečiąją dieną pradėjo matyt iliuzijas, haliucionacijas nepadorių vaizdų, Liucijos ir matytų moterų žurnaluose.Gailėjosi nepabučiavęs Liucijos. Kitą dieną viską papasakojo švenčiausiajam tėvui per išpažintį.. Fizinis ir moralinis žmogaus išsekimas Emocinė įtampa Ceremonija Liudas anksti atsikėlęs laukė įšventinimo ceremonijos. Draugai jį šiek tiek paerzino, bet ceremonijai prasidėjus visi esantys jautė padėties rimtumą ir tikrumą. Vasaris viską mate kaip per rūką. Po visko jautėsi labia ramus, Liucės paveikslas jį aplankydavo, bet greit išnykdavo, is smarkiai ruošėsi egzaminams. Sekmadienį is vėl pamatė Katedroj Nepažįstamąją, bet jau buvo įpratęs prie jos sukeliamo įspūdžio. Po tos dienos jis daugiau jos nebematė. Paskutines dienas prieš atostogas praleido vienas, vengė draugų teisindamasis, jog jo laukia maldos. Ar būtina kunigystę ir poetavimą jungti į vieną? Vestuvės Liucija svarsto apie jos jausmus Vasariui. Ji supranta jo padėti ir pabrežia, kad jis turi būti kunigas. Taip pat ji tikisi, kad Liudas bus jos emocinė atrama kai ji susituoks su Brazgiu. Brazgiui ji ir praneša sutinkanti tuoktis. Taip jam pasako „Nemyliu, bet tekėsiu!“. Likus keliom savaitėm iki vestuvių, Liucija nusprendžia pati pakviesti Liudą ir jo kleboną į vestuves, todėl užsuka pas jį. Taip pat ji neįprastai klausia Liudo, ar tikrai jis ruošiasi visą gyvenimą be moters būti, ar tikrai nori niekam neatsiverti ir būti vienu? Tačiau Liudas sako taip, jis neabejoja savo ateitim, nes jau yra kunigas. Liucija ragina Liudą neatsiskirti nuo pasaulio. Vestuvių dieną Liudas atvyko pasveikinti Liucės, ji žengė prie altoriaus apsirengusi tamsiai ir viską atliko kaip pareigą. Vasaris grįžęs namo jautė didelę tuštumą, bijojo gilintis į save ir pirmą kart laukė grįžimo į seminariją. Ar žmogus gali gyventi laimingai nejausdamas meilės? Ar teisingi pasirinkimai visuomet bus ir laimingi? Pirmosios mišios Kitais metais per Velykas jis buvo įšventintas diakonu, kai kiti klausdavo, kaip jis jaučias, jis atsakydavo kad gerai. Stipresnės emocijos buvo dingusios, jis tiesiog egzistavo. Jis rašė apie idėjinius motyvus, vengė gilintis į save. Po kiek laiko, Liudas pagaliau tapo tikru kunigu. Gryžus namo, tuo labai džiaugėsi visi namiškiai. Tuomet jis pradėjo organizuoti savo primicijas. Nuvyko ir pakviesti Brazgio su Liuce. Į mišias susirinko daug žmonių, taip pat ir Liucija. Ji buvo galvą apsidengus baltų šaliu, visai priešingai savo vestuvių dienai, o iš tolo panašėjo į Katedros Nepažįstamąją. Kuo egzistavimas skiriasi nuo gyvenimo? 2 DALIS: Eina gyvenimas Pasiruošimas Apibūdinama kalnynu parapija, į kurią bus perkeliamas kun. Liudas. Vietos klebonas Platūnas nepatenkintas naujo vikaro paskyrimu, esamas vikaras Jonas Stripaitis taip pat. Jie gaili meistrui pinigų įrenginėjant naują kambarį Liudui. Platūnas buvo gan egoistiškas, ūkininkavo, į bažnyčios reikalus nežiūrėdavo rimtai. Vikaras Jonas buvo visuomeninkas, tad abu jie bažnyčios į pirmą vietą nekėlė. Įsikūrimas Pavėlavęs į parapiją atvyksta Liudas, jį pasitinka nesvetingai, sudaro blogą įvaizdį. Tarnaitė Julė pietų pakviečia tik Liudą, o jo tėvą, kuris jį atvežė, ne. Nors Liudas ir jaučiasi nejaukiai, bet mąsto, kad geriau būti paskirtam čia, toliau nuo Liucijos. Per pietus kunigai kalba apie savo bėdas, o sužinoję, jog ryt reiks vesti laidotuves, „nusiplauna“ nuo šito permesdavę viską Liudui. Vakare jis nueina į krautuvėlę nusipirkti žvakių, ten sutinka kun. Stripaitį, kuris paprašo pagalvos. Bet Liudas atsisako. Tuo metu į parduotuvę įeina Žodelis ir pradeda įtarinėt kun. Joną nešvariu pardavinėjimu, liepia jam šaukti susirinkimą. Antipatija nepažįstamam žmogui, Susvetimėjimas Išpažintys Dar prieš atvykstant į savo paskirtą kleboniją, Vasaris laikė nemažai mišių ir jau buvo įpratęs, išmokęs daug ką daryti. Jis prisimena savo klaidas. Pirmasis jo pamokslas buvo labai įspūdingas Kalnynų klebonijos parapijiečiam, bet Liudą slėgė daugelis kunigų darbų: nuo nuodemių išklausymo iki mišių laikymų. Vasariui Kalnynų parapijoje tenka išklausyti pirmą sudėtingesnę išpažintį. Jis neduoda išrišimo ir liepia kaimiečiui ateiti kitą kartą, bet po to pamato kaip jis vistiek su visais priima Šv. Komuniją. Po mišių sakė pamokslą laidotuvėms, bet jautė dirbtinumą. Klaidų reikšmė gyvenime, pasimokymas iš jų Nuoširdumas, empatija Naujos žinios Klebonas su Stripaičiu aptaria susitikimą su prelatu. Prelatas vėl išreiškia palaikyma Vasario paskyrimui šioje parapijoje. Per pietus, Stripaitis perduoda linkėjimus nuo Liucijos Brazgienės Liudui. Klebonas su vikaru klausinėja iš kur jis ją pažįsta. Taip pat jie nusprendžia nusiūsti Vasarį per Šv. Pranciškų į Naujapolį. Kiek vėliau, Stripaitis aplanko Liudą jo kambariuose ir pakviečia į savuosius. Ten jie pasikalba apie kunigystę. Taip jis pasiūlo padėti jam visuomeniniame darbe keliose ekonominėse draugijose. Tačiau Vasaris nesutiko, nes prisiminė seminarijoje gautus įspėjimus apie tokią veiklą. Manipuliacija naivesniais Lemtinga pažintis Šalia klebonijos buvo dvaras, priklausantis ponui Baronui Rainakiui (fon Reinakei). Jis buvo Vokietis, bet jautė simpatiją lietuvių kalbai, jos vartojimui, pats jos mokinosi. Kalnynų dvarą jis paveldėjo iš savo vienturčio dėdės. Kunigai jautė pareigą su juo sutarti. Jo žmona buvo jauna lenkaitė ir katalikė, kuriai palaikyti santykius su bažnyčia buvo gero išsiauklėjimo ženklas. Ponai baronai važiuodami žiemai į šiltus kraštus visad užsukdavo į dvarą, Liudas be galo laukė šio įvykio, nes dvaras jo vaizduotėje buvo siureli vieta, kupina magijos. Jam išėjus pasivaikščiot aplink dvarą vos neužkliuvus už Baronienės arklio jis susipažįsta su jų šeima. Šie nustemba nepažįstantys jo, nes dažnai lankosi parapijoj. Baronas sužinojęs Vasario pavardę atsisveikindamas sušunka, kad moka lietuviškai. Vasaris pasineria į savo vidinius apmąstymus, prisimena, kad nuo išėjimo iš seminarijos neparašė nei vieno eilėraščio, Baronienės įvaizdis stipriai įsiręžia jo atmintyje, dėl to grįžęs į seminarija apklausią Stripaitį apie jų šeimą, tačiau išgirstą vien blogus atsiliepimus. Žmogaus dualizmas Svajonių realizavimasis Gamtos ir žmogaus ryšys Moterų daroma įtaka vyrui Muštynės Kalnynų bažnyčia buvo stipriai apleista ir purvina, tad Vasaris nusprendžia ją iškuopti. Jam padeda Julė ir pora moterėlių, bažnyčia tampa jauki, graži, visi tai pastebi. Tačiau klebonas Pletūnas buvo nedoras žmogus, tad nematant kitiems jis prispjaudė ant švarių grindų, jog bažnyčia taptų tokia netvarkinga, kaip ir jis pats. Po mišių priėjo Borvikis ir Žodelis. Jie skundėsi vikaru Stripaičiu ir prašė Liudą paraginti jį sušaukti susirinkimą dėl „Žagrės“ krautuvės ir kooperatyvo išlaikymo. Julė, kuri jau spėjo nepatikti Vasariui, nors ir ji vis bando įsitikti, pasakė Stripaičiu apie ūkininkų apsilankymą. Stripaitis dėl to ateina pas Vasarį ir paraginą jį eiti kartu su juo pasiklausyti, ką apie tai kalba žmonės smuklėj. Jis įsiveržė į smuklę ir pradėjo mosuoti lazda, mokytojas jo neišsigando ir liepė išeiti. Bet Stripaitis pradėjo vanoti visus, o Pitkupo Andriui taip trenkė, jog šis atsijungė. PO šio įvykio sklandė kalbos, jog Stripaitį iškvies į teismą, o Liudą visas įvykis emociškai stipriai paveikė. Žmogaus arogancija, ego Grįžimas pas Liucija Vasaris nuvyksta į Šv. Pranciškaus atlaidus Naujapolyje. Prelatas Girvydas buvo šviesus, plačių pažiūrų žmogus. Jam nepatiko blogai besielgiantys Kalnynų klebonas ir vikaras Stripaitis. Todėl norėjo iš Vasario sužinoti kuo daugiau apie tą kleboniją. Vasaris nieko daug nepasako, o prelatas jį paragino nesivelti į skandalus bei toliau kurti, būti poetišku. Girvydas buvo atlaidus kunigam, išskyrus tuomet, kai jų nuodemės pasklisdavo į viešumą. Liudas po atlaidų susitinka su Liucija, kuri kunigui Laibiui papasakoja apie judviejų buvusius santykius. Laibys situacija supranta, į tai žiūri gan laisvai. Jis net sako, kad bažnyčia turėtų panaikinti celibatą. Vėliau, Laibys išeina. Liudas ir Liucė prisipažįsta vienas kitą seniau mylėję, bet dabar ta meilė išblėsus. Vasaris kiek išsipasakoja apie kunigystę ir jos sunkumus jam ir sutikęs Brazgį mieste, išvyksta atgal į kleboniją. Skirtingi žmonių požiūriai „žmogaus pažiūros, o kartais, tikėjimas, ne visuomet pareina nuo žmogaus valios“. EKskunigo reikšmė Liudo gyvenime Susvetimėjimas Sumaištis Naujapolio įspūdžiai paskatino Vasarį vėl rašyti, bet kad ir kaip stengėsi, jam nėjo. Kadangi daugelį metų seminarijoj jis galėjo kurti remdamasis vien savo jausmais, dabar jautėsi lyg atribotas nuo pasaulio ir nesugebantis vėl į jį įsilieti, pajausti. „jis jautė, kad kunigystė – jo prigimties ir jo talento priešas“. Jo sieloje budo poetas, bet ir kunigas nenorėjo išsižadėt savo teisių. Apimtas nevilties ir prieštaringų jausmų, Liudas Vasaris nuėjo į šventorių, lauke ūžianti audra atspindėjo jo jausmus. Jis nuėjo ant tos vietos, kur pirmąkart sutiko Baronienę ir pasijuto. Lyg sutijęs ją antrą kartą. Iš ko rašytojas, poetas semias įkvėpimo savo kūrybai? Kas yra beprasmybė? Vizitas Trys kunigai gavo Baronienės kvietimą apsilankyti dvare, bet vienintelis Vasaris dėl to džiaugėsi. Jie nusprendžia eiti kartu , bet Vasaris supyksta ant klebono dėl jo priekabiavimo ir piktų komentarų Liudio atvžilgiu. Vėliau jie visi kartu nueina į dvarą. Ten susitinka baroną Rainakį, kuris su jais kalba naudodamas kuo daugiau kalbų. Rainakis džiaugiasi pamatęs ir Vasarį, ypač stebėdamasis jo pavarde. Tuomet atėjo ir baroniene su Sokolina. Liudas labai žavėjosi Baroniene ir pradėjo su ja bendrauti. Baroniene gan atvirai su Vasariui šnekėjo apie meilę, pats Liudas net nustebo. Tuo metu, Stripaitis su Sokolina ginčijosi dėl celibato reikalinugumo. Stripaitis buvo už celibatą, o Sokolina – prieš. Baigiantis vizitui, baronas aprodė savo ginklų kolekcija, bet Vasaris daugiau žavėjosi knygomis. Tai pamačiusi baronienė pasiūlė Vasariui apsilankyti dažniau ir skolintis knygas iš jos. Ką kiekvienam iš mūsų reiškia žodis „nuodėmė“? Pastoracija Daug vietos parapijiečių buvo pasipiktinę Stripaičio sukeltu incidentu Vingilio alinėj. Atsirado ir jį palaikiusių moterų, bet daugelis į tai žiūrėjo priešiškai ir apie tai rašė net vietos laikraštis. Stripaitis nutarė šaukti susirinkimą ir siūlė Vasariui tapti pirminku, bet šis atsisakė. Tą patį vakarą atėjo senas Piktupis prašyti pagalbos dėl ligonio. Pasirodo, kad miršta jo sūnus Andrius, kuriam galvą praskėlė Stripaitis per incidentą. Padėtis buvo nepatogi ir vikaras paprašė Liudo jį pavaduoti. Mirštančiajam buvo sunku, jis nesigaudė aplinkoje. Vasariui taip pat buvo sunku su juo susikalbėti. Ligonis kalbėjo apie kerštą Stripaičiu ir net supainiojęs Liudą su juo, puolė jį. Vasaris pasikvietė pagalbos, kad ligonį atitrauktų. Visas šis įvykius Liudui atrodė netinkamas, jis svarstė apie bažnyčios moralinį skurdą ir dviprasmiškumą, nesijautimą kunigu. Bažnyčios moralinis skurdas Kerštingumas Pokalbis Vasaris jautėsi labai susikrimtęs po praėjusų įvykių. Pas jį ateina baronienės tarnaitė ir duoda laiškelį, kuriame jam siūloma ateiti pasirinkti knygų iš jos bibliotekos. Liudas apsilanko pas baronienę namuose ir kalbėjosi apie gyvenimą, kunigystę, grožį, kartu tvarkė jos namų biblioteką. Baronienė pasako, kad ateis pas jį išpainties. Vasaris net atsiveria poniai, papasakoja, kodėl stojo į seminariją, apie savo vidines dvejones – jis tarsi savotiškai nueina pas Baronienę išpažinties. Kas yra grožis? Ar žmonių suvaržymai pagal jų einamas pareigas yra morališkai ir etiškai teisingi? Idealus kunigas Kunigas Stripaitis rengėsi draugijos susirinkimui. Kaime sklido piktos kalbos apie jį, kurias dažnai jiem pranešdavo Julė. Piktupių Andrius išgijo nuo savo sumušimo ir apie jį rinkosi žmonių, norėjusių atkeršyti Stripaičiui. Jis nusprendžia atsistatydinti iš pirmininko pareigų ir pasiūlo išrinkti patikimesnį žmogų. Žmonės, nežinodamį ką daryti toliau, nusprendžia draugiją likviduoti ir tam sudaro komisiją. Kiek vėliau, Stripaitis yra išsiunčiamas į kitą kleboniją, o į jo vietą ateina kunigas Ramutis. Prieš išvykstant, jis pasikviečia Liudą pas save į kambarį ir išsikalba, pataria net kuo greičiau išeiti iš parapijos, nepasilikti iki kol bus per vėlu. Pasiūlo aplankyti Šlavantų tėvelį – netoliese jų buvusį mažos parapijos kleboną, tikro kunigo idealą. Vasaris su kunigu pakalba apie kunigystę ir visuomeninį gyvenimą. Šlavantų tėvelis sako, kad kunigam nereikėtų kištis į visuomeninį gyvenimą, o kūryba turi suktis apie Dievo aukštinimą ir bažnyčią, nes taip kunigystė prisirenka svetimų idealų. Vasaris su tėveliu aptarė daug klausimų, kurių atsakymai grįžtant jam nedavė ramybės ir kėlė abejones savimi. Ar žmogaus prigimtis leidžia jam sukti dviem keliais vienu metu? Kas stipresnis:žmogaus ryžtas ar prigimtis? Nuosprendis Pokalbis su Šlavantų tėveliu leido Vasariui suformuoti kunigo idealą. Jis baigė skaityti visas baronienės knygas, daugumoje jų rado stipriu sąsajų su savimi, todėl nuėjo į dvarą vėl. Ten baronienė jį sutiko kaip seną draugą ir ruošėsi eiti pasivaikščioti. Vasaris ėjo kartu, ponia, jis norėjo nutraukti savo apsilankymus, bet ponia šią mintį greit nustūmė į šalį, pagerino jo nuotaiką, jį ragino būti atviresniu, neužsisklęsti kunigystėj. Grįžęs, Liudas pastebėjo, kad tarp Europos literatų mažai kunigų, todėl prašė baronienės duoti jam kunigo rašytą knygą. Liudo apsilankymai dvare vis dažnėjo, daugelis prie to jau priprato ir jis artimiau susidraugavo net ir su Rainakiu. Gyvenimo pažinimas dėl kūrybos „aš pasistengsiu būti kunigu be priekaištų

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!