Rašydamas šį stambų prozos kūrinį, autorius sprendė opius savo paties dvasinės evoliucijos klausimus ir kartu apibendrino tipiškus krašto kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo reiškinius.
Romane vaizduojama sudėtinga XX a. Žmogaus dvasinio brendimo istorija, susieta su specifinėmis lietuvių inteligentijos formavimosi sąlygomis. Pagrindinis kūrinio veikėjas Liudas vasaris, pasidavęs inertiškam aplinkybių poveikiui atsiduria kunigų seminarijoje, gyvena tarytum ne savo gyvenimą ir ilgainiui ima ieškoti tokio kelio, kuris jam leistų būti savimi, jaustis naudingu visuomenei. Galiausiai Vasaris įsitikina, kad“ religinis gyvenimas niekada nesutaps su intymiu jo širdies ir proto gyvenimu“.
1.Vasaris kaip ir daugelis to meto jaunuolių stodamas į seminariją žavėjosi kunigų visuomenininkų pavyzdžiais, o ypaš Maironiu. Tai paskatino jį taip pat kurti.
3. Kūrybos šaltiniai meilė, gamta.
1. Kunigavimą kunigai vertina kaip ir kiekvieną kitą profesiją, duodančią progos vieniems ūkininkauti (Stripaitis), kitiems užsiimti visuomenine veikla.
2. Laibio filosofija. Jis sako, kad šiuolaikiniai bažnyčiai reikia „gabių politikų, diplomatų, administratorių ir valdininkų“. Kunigai smerkia dogmatiškai gyvenusius kunigus (Šlavantų tėvelį)
3. Kunigai vaizduojami satyriškai.(Stripaičio agitacinė veikla)
4.Vaizduodamas savo herojų šitokioje aplinkoje Mykolaitis-Putinas turėjo pagrindą visokeriopai aštrinti jo dvasinę krizę, sustiprinti Vasario nusivylimą dvasininkų luomų, vidinio konflikto tragizmą.Net ir būdamas geras kunigas, Vasaris negalėtų susitaikyti su savo kolegų dvasine krize. Dar sunkiau jam tai padaryti kaip poetui, dvasinę harmoniją saugančiai asmenybei. Romane rodomos vasario pastangos išjungti savo kūrybą iš realiosios aplinkos, izoliuoti ją nuo kunigystės. Tačiau izoliacija vyksta ir kitu atžvilgiu. Vasario santykis su tikrove silpsta, jis pats vis labiau susvetimėja, neranda savo vietos gyvenime.
5. Romane pabrėžiama ir idėjinės bei kultūrinės krizės reiškiniai. „Spindulių“ žurnalo redaktoriaus kritika.
6.Dramatiška kūrybingos asmenybės krizė visuomenės idėjinio ir moralinio nuosmukio sąlygomis – vienas svarbiausių Mykolaičio-Putino romano idėjinių momentų.
7. Dėl luominių aplinkybių ir dėl savo uždaro būdo Vasaris maištauja vien altorių šešėlyje, vien savo dvasiniame pasaulyje.
3 Tema.Gamta
Kaip didžaiausią gaivalinių jėgų skatintoją Mykolaitis-Putinas iškelia gamtą, emocingą žmogaus bendravimą su ja. Pasivaikščiojimai po kalnynų apylinkes Vasariui tikra sielos puota. Jis gamtoje suvokia gyvenimo...
Šį darbą sudaro 914 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!